Atrodo, viską jau galima padaryti su telefonu. Fotografuoti, redaguoti, dalintis. Net per kelias sekundes išsiųsti šimtui žmonių. Bet vis tiek, kai tik kur nors pastatoma fotobūdelė, žmonės subėga. Lyg būtų kažkas daugiau nei tik nuotrauka.
Ir išties – tai nėra tik nuotrauka.
Čia veikia kažkas, ko neįdėsi į „Instagram“
Fotobūdelėje tu nežinai, kas tiksliai išeis. Nėra laiko rinktis filtro ar trinti kadrų. Spaudi, kvatoji, ir jau po kelių sekundžių laikai rankoje juokingą, o kartais net labai gražų prisiminimą. Visa tai tikra. Nevaidinta. Neišfiltruota. O kai nuotrauką išsineši – ji tampa šventės dalimi, lyg mažas suvenyras, kurį galima prisiklijuoti prie veidrodžio ar padėti ant šaldytuvo.
Kas dar įdomiau – žmonės keičiasi prieš objektyvą
Net tie, kurie paprastai pozuoja kiekvienam kadrui taip, lyg būtų reklaminiam plakate, fotobūdelėje atsipalaiduoja. Čia ne vieta būti tobulam. Čia vieta būti gyvam. Linksmi veidai, juokingi rekvizitai, keistos pozos – viskas tinka. Ir tai veikia kaip socialinis ledo laužytuvas. Juk sunku nepasijuokt kartu, kai tavo kolega su rožiniu boa aplink kaklą bando įtilpti į kadrą.
Net mažiausias renginys įgauna didesnį kvėpavimą
Gal tai gimtadienis su artimaisiais. Gal įmonės vakarėlis. Gal mokyklos išleistuvės. Ne taip svarbu kas, svarbu kaip jaučiasi žmonės. Ir būtent tokie mažyčiai dalykai kaip fotobūdelė padaro renginį šiltesnį, labiau tikrą. Šventė be prisiminimų – kaip tortas be žvakučių. Kažko trūksta.
Fotobūdelė leidžia dalintis prisiminimais ne tik telefone, bet ir realybėje. Ir tuo metu, kai viskas tampa skaitmeninėmis sekundėmis, turėti kažką fiziško, apčiuopiamo – stebėtinai svarbu.
Nuoma nėra brangi, bet efektas išlieka ilgai
Tai ne ta paslauga, dėl kurios reikės skolintis. Dažniausiai užtenka vieno vakaro su fotobūdele, kad turėtum krūvą nuotraukų, kuriose žmonės tikrai šypsosi, ne šiaip pasistengę dėl socialinių tinklų. Nuomos tiekėjai pasirūpina viskuo – nuo rekvizitų iki atspaudų. Tu tiesiog mėgaujies.
O jei kada nors bandysi išsinuomoti – pasižiūrėk į tuos, kurie tai daro jau seniai, pavyzdžiui, 360platforma.lt. Jie ne tik atveža, bet ir padaro taip, kad visi svečiai norėtų dar ir dar kartą stoti į eilę prie objektyvo.
Vėlai vakare, kai visi jau pavargę, fotobūdelė sugrąžina energiją
Kažkur apie vidurnaktį, kai muzika ima kartotis, o kalbos ima suktis apie darbą ar orą, fotobūdelė ima veikti kaip naujas šventės impulsas. Vėl prasideda juokas, šūkiai, žmonės keičiasi kepurėmis ir akimis ieško dar nesifotografavusių draugų.
O vėliau, ryte, kai išsiblaško konfeti ir likusios taurės, išlieka nuotraukos. Su šypsenom, kurios nebuvo priverstos. Su žmonėmis, kurie tą vakarą iš tikrųjų buvo kartu.
Ir štai kodėl fotobūdelės vis dar veikia. Nes jos kuria tai, ko nepagauna joks telefonas – tikrumą.