Yra toks vakaro momentas, kai tau norisi tik vieno. Išgerti arbatą, dar šiltą. Perskaityti kelias žinutes be „mama, žiūrėk“. Atsisėsti ant sofos ir penkioms minutėms pasijusti žmogumi, o ne nuolatine pagalbos linija. Ir tada vaikas ateina su ta pačia fraze: „man nuobodu.“
Jeigu tau pažįstama, tu ne vienas. Ir čia ne apie tingėjimą ar blogą auklėjimą. Vaikui reikia veiklos, o tau kartais reikia pauzės. Būtent todėl lavinamieji žaidimai vaikams daug kam tampa ne „gražiu daiktu lentynoje“, o realiu pagalbininku namuose. Kartais jie suveikia taip gerai, kad net nejauku patikėti.
Kodėl vieni žaidimai duoda ramybę, o kiti sukelia dar daugiau triukšmo
Skirtumas dažniausiai paprastas. Žaidimas turi arba įtraukti vaiką taip, kad jis pats norėtų tęsti, arba reikalauti tavęs kas minutę. Jei žaidimas turi per daug taisyklių, per daug aiškinimo, per daug laukimo, vaikas greitai praranda kantrybę. Tada prasideda „padėk“ ir „ne taip“ maratonas.
Ramybę dažniau duoda tokie žaidimai, kurie leidžia pradėti iškart. Kur vaikas gali pabandyti ir pats pataisyti. Kur nereikia idealiai „teisingai“, užtenka „pavyko“.
Žaidimai, kurie įsijungia per minutę
Jei tavo tikslas yra 20 minučių tylos, ieškok žaidimų, kuriuos vaikas gali pradėti be tavo įvedimo. Nes jei tu dar penkias minutes aiškinsi, ta ramybė jau bus suvalgyta.
Labai dažnai suveikia užduočių tipo žaidimai: sudėk, surūšiuok, surask poras, pabaik paveikslą. Jie duoda aiškų tikslą, bet palieka vaikui kontrolę. Vaikas jaučiasi gudrus, kai pavyksta, ir jis nori daryti dar kartą.
Trumpas testas, kurį gali padaryti mintyse: ar vaikas galėtų pradėti žaidimą, kol tu plauni puodelį? Jei atsakymas „taip“, čia kandidatas.
Kai vaikas nori „kažko naujo“, bet tu nenori pirkti kas savaitę
Čia labai reali situacija. Vaikas nori naujumo, o tėvai nenori virsti nuolatiniu pirkimų kanalu. Gudrybė dažnai ne žaidimo kiekis, o žaidimo rotacija. Kai dalis žaidimų kurį laiką paslepiama, o po poros savaičių ištraukiama vėl, vaikas juos priima kaip naujus.
Tam labai tinka žaidimai, kurie turi kelis sudėtingumo lygius arba kelias kortelių serijas. Vaikas pradeda nuo paprasto, po to pereina prie sunkesnio. Ir tu turi mažiau „man nuobodu“ šūksnių per dieną.
Ką rinktis, kai vaikas sunkiai išbūna vietoje
Yra vaikų, kurie nori judėti. Ir jei tu duodi jiems žaidimą, kuris reikalauja sėdėti 30 minučių, tu pralaimėsi. Bet tai nereiškia, kad ramybės nebus. Ji tiesiog bus kitokia.
Tokiu atveju veikia veiklos, kur yra judesio elementas, bet jis valdomas. Vaikas juda pagal užduotį, o ne šiaip laksto. Kai judėjimas tampa dalimi žaidimo, jis nebegriauna tavo namų ritmo.
Jei reikia greito orientyro, rinkis žaidimus, kurie:
turi aiškią užduotį ir trumpas „misijas“
leidžia vaikui kartoti be tavo pagalbos
neprašo daug pasiruošimo ir tvarkymo po to
Čia svarbus dalykas: jei žaidimas palieka chaosą, tu ramybės nejausi. Net jei vaikas tylus.
Kaip padaryti, kad žaidimas tikrai „laikytų“ 20 minučių
Kartais problema ne žaidime, o kontekste. Vaikas pradeda žaisti, bet jam trūksta aiškaus starto. Kai tėvas sako „pabandyk pažaisti“, vaikas girdi „pasitrauk“. Ir tada jis dar labiau kabinasi.
Daug geriau veikia paprasta frazė: „duodu tau užduotį.“ Ne kaip kontrolė, o kaip kvietimas. Pavyzdžiui: „padaryk tris korteles ir parodysi man, kuri buvo sunkiausia.“ Vaikas gauna tikslą, tu gauni laiką.
Dar vienas triukas, kuris veikia keistai gerai: laikmatis. Ne kaip bausmė, o kaip žaidimo dalis. „Pažiūrėkim, kiek suspėsi per 10 minučių.“ Vaikas įsitraukia, nes atsiranda įdomumas.
Kada lavinamasis žaidimas tikrai vertas pinigų
Tavo ženklas yra paprastas. Jei vaikas prie jo grįžta pats, tu laimėjai. Jei tu kas kartą turi priminti, tu nusipirkai daiktą, o ne įprotį.
Geras žaidimas namuose dažniausiai turi tris savybes: lengvas startas, aiškus tikslas, galimybė kartoti. Tokie lavinamieji žaidimai vaikams dažniau tampa kasdienybės dalimi ir iš tikro padeda.