Kai 28 metų Tomas po savaitgalio grįžo iš stovyklos su gerklės skausmu, jis buvo įsitikinęs – tai tik peršalimas. Visi simptomai atitiko: sloga, lengvas karščiavimas, šiek tiek kaulus laužo. Po poros dienų ėmė spausti širdį. Atsidūręs pas gydytoją išgirdo: „Tai buvo streptokokinė infekcija, ir ji paveikė širdį. Reikia skubios intervencijos.“

Tai nėra pavienis atvejis. Tūkstančiai žmonių kiekvieną sezoną kenčia ne nuo peršalimo, o nuo kur kas rimtesnių ligų. Ir kai kurios jų – pavojingos.

Ligos, kurios apsimeta peršalimu

Dauguma simptomų, kuriuos žmonės sieja su peršalimu – čiaudulys, karščiavimas, galvos spaudimas, gerklės skausmas – tinka ir kitoms infekcijoms. Būtent todėl klaidų pasitaiko ne tik pacientams, bet ir šeimos gydytojams.

Net ir patyrę specialistai kartais pernelyg greitai priskiria simptomus virusinei infekcijai, išrašydami ramų „pailsėk, praeis“. O kai nepraeina, liga jau būna pažengusi.

Ką žmonės dažniausiai supainioja su peršalimu?

Štai penkios dažnos ligos, kurias net ir medikai iš pradžių gali palaikyti niekuo ypatingu peršalimu:

Mononukleozė – dažnai vadinama „bučinių liga“. Sukelia silpnumą, gerklės ir limfmazgių skausmą. Dažnai pasitaiko vaikams ir paaugliams. Kuo pavojinga? Gali trukti mėnesiais, pažeisti kepenis, sukelti blužnies plyšimą.

Streptokokinė angina – nuo paprastos virusinės anginos ją skiria tik išsamus tyrimas. Negydoma gali pereiti į reumatinę ligą, paveikti širdies vožtuvus.

COVID-19 – nors šiuo metu dažnai pasireiškia tik gerklės perštėjimu, pavojus išlieka. Komplikacijos vis dar fiksuojamos, ypač žmonėms su silpnesne imunine sistema.

Gripas – dažnas, bet painiojamas su peršalimu. Skirtumas tas, kad gripas dažnai „parbloškia“ per valandas, o simptomai daug agresyvesni. Komplikacijos gali būti plaučių uždegimas.

Erkinis encefalitas – pirma fazė atrodo lyg peršalimas. Antroji – kur kas rimtesnė, su galvos skausmais, pykinimu, net traukuliais. O jei gydytojas neišgirsta paciento apie neseną buvimą gamtoje – gali ir neatpažinti.

Kodėl tiek daug klaidų?

Tam yra kelios priežastys. Pirma – simptomai labai panašūs. Antra – gydytojai dažnai remiasi tuo, kas dažniausia, o ne tuo, kas rečiausia. Trečia – pacientai patys dažnai sumenkina simptomus, nepasako visko.

Kai gydytojas girdi „jaučiuosi šiek tiek peršalęs“, jis tikrai ne visada skirs kraujo tyrimą. Bet kartais būtent to ir reikia.

Ką galima padaryti?

Jei jaučiate, kad liga tęsiasi ilgiau nei 5–6 dienas arba simptomai net stiprėja – tai signalas, kad reikėtų pasitikrinti rimčiau.

Pasikalbėkite su gydytoju ne apie tai, kaip dažnai čiaudite, o apie tai, kaip tiksliai jaučiatės. Paminėkite viską: nuovargį, spaudimą, naktinius prakaitavimus, skausmus. Net jei atrodo nereikšminga.

Ir jei jau turėjote atvejį, kai buvote suklydę – būtinai priminkite tai. Patirtis – geriausias perspėjimas.

Gali skambėti baisiai, bet tik todėl, kad per dažnai bijom pasitikrinti

Ligos neskaičiuoja tavo metų ar sportinių pasiekimų. Jos nežiūri, ar turi sveiką gyvenimo būdą. Kartais jos tiesiog nutinka. Ir jei uždelsi, vėliau teks skaičiuoti ne simptomus, o pasekmes.

Taip, kartais gerklės skausmas yra tik gerklės skausmas. Bet jei jį sukelia streptokokas – viskas keičiasi.

Ir nors niekas nenori kelti panikos – sveikata nėra ta vieta, kur verta spėlioti. Geriau kartą nueiti be reikalo, nei vieną kartą per vėlai.