Planuojate statyti namą ir jau praskaitėte pusę interneto? Sveikinu – jūs kaip ir daugelis kitų, kurie vakarais naršo forume, skaito sėkmės istorijas ir skaičiuoja, ar pavyks sutilpti į biudžetą. Tik štai ko tie forumai dažnai nepapasakoja: kiek kartų realybė nukrypsta nuo plano ir kur slepiasi tos klaidos, dėl kurių vėliau teks mokėti dvigubai.
Kai biudžetas gyvena savo gyvenimą
Pirmiausia – apie pinigus, nes čia dažniausiai ir prasideda problemos. Žmonės suskaičiuoja statybos kainą, prideda gal kokius 5 procentus „atsargai” ir mano, kad viskas bus gerai. Realybė kitokia – statybose neplanuotos išlaidos nėra išimtis, o norma.
Pavyzdžiui, pradėjote kasti pamatus ir paaiškėjo, kad gruntinis vanduo aukštesnis nei tikėtasi. Arba pamatininkų etape aptiktas akmenų sluoksnis, kurį reikia sprogdinti. O gal tiesiog per tą laiką, kol laukėte leidimo, statybinių medžiagų kainos pakilo 20 procentų. Taip ir atsiranda tas skirtumas tarp „planavo” ir „išleido”.
Protingesnis variantas – turėti bent 10-15 procentų rezervą. Ne tam, kad išleistumėte, o tam, kad ramiau miegotumėte. Jei rezervo neprireiks – puiku, investuosite į geresnę apdailą ar teritorijos tvarkymą. Bet jei prireiks, o jo nebus, statybos gali sustoti pusėje kelio.
Rangovo paieškos klystkeliai
Dar viena didelė problema – rangovo pasirinkimas pagal pigiausią kainą. Skamba logiškai: kam mokėti daugiau, jei galima pigiau? Tačiau pigus rangovas dažnai reiškia prastos kokybės darbus, vėlavimus ir nervus.
Geriau pasikalbėti su žmonėmis, kurie jau statėsi. Ne skaitant forume „viskas gerai”, o realiai nuvažiuoti į objektą, pamatyti, kaip atrodo pastatytas namas, pakalbėti akis į akį. Klauskite konkrečių dalykų: ar rangovas laikėsi terminų, kaip sprendė problemas, ar buvo papildomų mokėjimų.
Idealu, kai rangovas turi statybos vadovą, sutinka, kad samadytumėte techninį prižiūrėtoją, ir gali pateikti statybos draudimą. Jei į šiuos klausimus keliami antakiai ar vengiama atsakyti – geriau ieškokite toliau.
Kokybė ar kaina: klaidinga dilema
Daugelis mano, kad taupyti reikia visur. Ieško pigesnių blokelių, pigesnės izoliacijos, pigesnių langų. Rezultatas? Po poros žiemų namuose šalta, atsiranda pelėsio, o šildymo sąskaitos gąsdina labiau nei siaubo filmai.
Yra dalykai, kur taupyti negalima: pamatai, sienų konstrukcija, stogas, šiltinimas, langai. Tai pagrindo elementai, kurie užtikrina namo tvirtumą ir energetinį efektyvumą. Čia geriau sumokėti normalią kainą ir būti ramiam dešimtmečius, nei sutaupyti šimtą eurų dabar, o po metų mokėti tūkstančius už remontą.
O kur galima taupyti? Apdailoje. Vietoj italų plytelių galima rinktis lietuviškas ar lenkiškas – skirtumo nepajusite, bet sutaupysite nemažai. Vietoj dizainerinių šviestuvu – paprastesnius, bet kokybiškus. Vietoj marmuro palangių – dirbtinio akmens. Taip sutaupyti galima ir 5, ir 10 tūkstančių eurų.
Kai viską nori padaryti pats
Suprantu, noras sutaupyti statant pačiam ar su draugais atrodo viliojantis. Tačiau tikrovė tokia: sutaupymas būna mažesnis nei 25 procentai, o galvos skausmo – trigubai daugiau.
Pirma, vis tiek teks samdyti specialistus sudėtingesniems darbams – stogo čerpių montavimui, elektros vedimui, santechnikai. Antra, be patirties lengva padaryti klaidų, kurias vėliau taisyti kainuoja brangiau nei būtų kainavęs normalus meistras. Trečia, laikas. Kol dirbate pagrindinį darbą ir vakarais su savaitgaliais bėgiojate po statybas, praeina mėnesiai, o kartais ir metai.
Pats baisiausia, kad statybose pradeda kilti įtampa šeimoje. Kas vado vadovauja, kieno idėjos geresnės, kas daugiau dirba – visa tai virsta konfliktais. Yra atvejų, kai net tėvai buvo pakvie padėti mūryti, o rezultatas – beveik infarktai nuo fizinio krūvio.
Dokumentai: kas laukia pabaigoje
Kai pagaliau namas pastatytas ir belieka tik džiaugtis rezultatu, prasideda paskutinė, bet ne mažiau svarbi dalis – namo pridavimas. Daugelis apie tai galvoja „kaip nors vėliau”, bet realybė tokia, kad be oficialios registracijos negalėsite nei banko paskolos gauti, nei namo parduoti, nei net teisiškai jame gyventi.
Procedūra nėra paprasta. Reikia surinkti dokumentus – kadastrinius matavimus, kontrolinę geodezinę nuotrauką, energinio naudingumo sertifikatą, įvairius techninius dokumentus. Kiekvienas dokumentas turi savo reikalavimus ir terminus. Proceso trukmė – nuo dviejų iki keturių mėnesių, jei viskas sklandžiai.
Čia dažniausiai ir paaiškėja, kad statybos metu buvo nukrypta nuo projekto. Mažesni nukrypimai – ne problema, didesni – gali reikėti projekto pakeitimų ar net legalizavimo procedūrų. Todėl geriau sekti, kad visi darbai būtų atliekami pagal patvirtintą projektą.
Kas padeda išvengti galvos skausmo
Patirtis rodo, kad labiausiai sutaupo nervų ir laiko tie, kurie pastato pridavimo procesą patiki specialistams. Jie žino, kokius dokumentus, kada ir kaip reikia tvarkyti, turi ryšius su institucijomis, gali operatyviai spręsti iškylančias problemas.
Tas pats ir su rangovais – geriau sumokėti normalią kainą patikrintam specialistui, nei ieškoti pigiausio ir vėliau taisyti klaidas. Geriau investuoti į kokybiškas medžiagas pagrindiniams elementams, nei taupyti ir po metų rekonstruoti.
Namo statyba – ne sprinto distancija, o maratonas. Svarbiausia ne kiek greitai, o kiek kokybiškai ir apgalvotai viską padarysite. Tie, kurie skuba ir taupas negerose vietose, paprastai baigia mokėdami dvigubai – ir pinigais, ir nervais.