Darbuotojo atlyginimas „ant popieriaus“ ir visa darbo vietos kaina darbdaviui nėra tas pats skaičius. Darbdavys ne tik apskaičiuoja ir iš darbuotojo atlyginimo išskaičiuoja jam tenkančius mokesčius, bet ir savo lėšomis moka atskiras socialinio draudimo įmokas.
2026 m. įprastos neterminuotos darbo sutarties atveju standartinei darbdavių grupei tenkanti socialinio draudimo įmokų dalis sudaro 1,77 %. Ją sudaro nedarbo socialinis draudimas, nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų draudimas, Garantinio fondo bei Ilgalaikio darbo išmokų fondo įmokos. Terminuotos sutarties atveju standartinis tarifas yra didesnis – 2,49 %. Konkretus tarifas gali skirtis, pavyzdžiui, dėl įmonei priskirtos nelaimingų atsitikimų draudimo grupės.
Kas išskaičiuojama iš darbuotojo atlyginimo?
Čia dažnai atsiranda painiava. GPM, PSD ir darbuotojui tenkančios socialinio draudimo įmokos nėra papildoma suma, kurią darbdavys sumoka virš sutarto bruto atlyginimo. Darbdavys jas apskaičiuoja, išskaičiuoja iš darbuotojo darbo užmokesčio ir perveda atitinkamoms institucijoms.
2026 m. įprastam pagal darbo sutartį dirbančiam darbuotojui socialinio draudimo įmokų tarifas be papildomo pensijų kaupimo yra 19,5 %. Jei žmogus papildomai kaupia pensijai 3 %, bendra iš atlyginimo skaičiuojama socialinio draudimo dalis padidėja iki 22,5 %.
Prie to dar prisideda gyventojų pajamų mokestis, kurio dydis priklauso nuo apmokestinamųjų pajamų ir konkrečiai situacijai taikomo NPD bei kitų aplinkybių.
Todėl atlyginimų skaičiavime reikia atskirti tris sąvokas:
- bruto atlyginimą – darbo sutartyje nurodomą atlyginimą prieš mokesčius;
- neto atlyginimą – sumą, kurią darbuotojas realiai gauna į sąskaitą;
- darbo vietos kainą – bruto atlyginimą ir papildomas darbdavio įmokas.
Pavyzdžiui, jei darbuotojo atlyginimas yra 2 000 Eur bruto, vien tik 1,77 % standartinė darbdavio įmoka reikštų papildomus 35,40 Eur. Taigi darbo vietos sąnaudos būtų bent 2 035,40 Eur, neįtraukiant kitų galimų su darbuotoju susijusių išlaidų.
Kodėl atlyginimų apskaita nėra tik vienas skaičiavimas?
Kiekvieną mėnesį gali keistis atostogų, nedarbingumo, priedų, premijų, komandiruočių ar NPD situacija. Darbdaviui taip pat reikia laiku pateikti atitinkamus pranešimus ir deklaracijas.
Todėl darbo užmokesčio apskaita apima gerokai daugiau nei atlyginimo pervedimą darbuotojui. Reikia apskaičiuoti darbo užmokestį, mokesčius, atostoginius, nedarbingumo išmokas, parengti atsiskaitymo informaciją bei tinkamai deklaruoti sumas.
Planuojant naują darbo vietą verta skaičiuoti ne pagal būsimą darbuotojo atlyginimą „į rankas“, o nuo visos darbdavio sąnaudos. Toks skaičiavimas leidžia iš anksto suprasti, kiek darbuotojas iš tikrųjų kainuos įmonei kiekvieną mėnesį ir išvengti netikėtumo gavus pirmąsias su darbo užmokesčiu susijusias prievoles.