Lietuvos banko tyrimai rodo, kad net 58 proc. gyventojų santaupas laiko tik banko sąskaitose, o dar 39 proc. renkasi grynuosius. Investiciniai fondai ir obligacijos šalyje tebėra nišiniai: vos 3 proc. respondentų mini investicinius fondus, o 9 proc. – investicijas į nekilnojamąjį turtą.
Tai reiškia, kad daugiau nei pusė lietuvių vis dar nedaro nieko, jog jų pinigai augtų. Tokia situacija ne tik stabdo finansinį raštingumą, bet ir kasmet kainuoja milijonus eurų – santaupos dėl infliacijos tiesiog praranda savo vertę. Kodėl taip yra? Dažniausiai dėl baimės rizikuoti, informacijos stokos ar giliai įsišaknijusio įpročio pinigus „saugoti“ banke.
Vis dėlto pastaraisiais metais matome ir pokyčių: 2023–2024 m. investuotojų skaičius Lietuvoje augo net 75 proc., o sandorių biržoje padvigubėjo. Susidomėjimas obligacijomis, alternatyviais projektais ir net kriptovaliutomis sparčiai plečiasi.
Nekilnojamasis turtas: senoji klasika, bet su naujomis formomis
Lietuviai tradiciškai labiausiai pasitiki nekilnojamuoju turtu – apklausos rodo, kad šeši iš dešimties rinktųsi investuoti būtent į NT. Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje nuomos paklausa stabiliai viršija pasiūlą, todėl ilgalaikėje perspektyvoje ši sritis išlieka patraukli.
Vis dėlto į NT galima investuoti ir be milžiniško pradinio kapitalo. Populiarėja REIT fondai ir sutelktinio finansavimo platformos, kurios leidžia dalyvauti projektuose su keliais šimtais eurų. Tokia forma padeda diversifikuoti riziką ir prieiti prie NT rinkos plačiau.
Indėliai ir obligacijos: saugumas ir stabilumas
Indėliai tebėra populiariausias konservatyvus pasirinkimas, tačiau jų grąža dažnai neatsveria infliacijos. Kita vertus, obligacijos 2025 m. grįžo į investuotojų akiratį – tiek valstybės, tiek korporacijų vertybiniai popieriai siūlo solidesnį pajamingumą.
Jeigu 2026 m. centriniai bankai imsis mažinti palūkanų normas, šiandien įsigytos obligacijos gali pabrangti, suteikdamos dvigubą naudą – tiek periodines palūkanas, tiek kapitalo prieaugį.
Startuoliai ir smulkusis verslas: didesnė rizika, bet ir potencialas
Lietuva jau seniai žinoma kaip fintech ekosistemos centras Baltijos regione. Investicijos į jaunas įmones ar startuolius reikalauja daugiau rizikos tolerancijos, tačiau grąža gali būti dešimteriopai didesnė nei indėlių palūkanos.
Pradedantiesiems dažniausiai prieinamesnis būdas – per fondus ar licencijuotas platformas, kurios atrenka projektus ir padeda sumažinti riziką.
Žalioji energija: ilgalaikis trendas, kurį palaiko politika
Lietuvoje vis aktyviau plėtojami saulės ir vėjo parkai, o valstybės subsidijos skatina investicijas į tvarią energetiką. Tai nėra laikina mada – žaliosios ekonomikos plėtra yra įsipareigojimas, kurį patvirtina tiek Europos Sąjungos tikslai, tiek įmonių strategijos.
Investuojant į šią sritį galima derinti finansinę grąžą ir prisidėti prie tvaresnės ateities kūrimo.
Kriptovaliutos: svyravimų neišvengsi
Kriptovaliutų populiarumas Lietuvoje nuolat auga, ypač tarp jaunesnių žmonių. „Bitcoin“ ETF įteisinimas tarptautinėse rinkose ir „Ethereum“ technologiniai atnaujinimai pritraukia institucinius investuotojus, bet rizika čia išlieka didžiulė.
Todėl kripto turėtų sudaryti tik nedidelę portfelio dalį – kaip papildoma diversifikacijos priemonė, o ne pagrindinis pasirinkimas.
Kodėl lietuviai vis dar vengia investuoti?
Vienas iš paaiškinimų – žemas finansinio raštingumo lygis. Tarptautinis OECD tyrimas rodo, kad tik 34 proc. suaugusiųjų Lietuvoje pasiekia minimalų finansinio raštingumo slenkstį, o skaitmeninį – vos 29 proc.
Kita priežastis – menkas investicinių priemonių prieinamumas anksčiau. Visgi dabar situacija keičiasi: atsiranda daugiau platformų, investicinės sąskaitos tampa įprastesnės, o informacijos prieinamumas gerokai išauga.
Nuo ko pradėti?
Pradėti galima mažais žingsniais. Ekspertai rekomenduoja:
- Pirmiausia sukurti 6 mėn. finansinį rezervą.
- Pasirinkti 2–3 paprastas investavimo priemones (pvz., ETF, NT projektą, obligaciją).
- Naudoti periodinį investavimą (fiksuota suma kas mėnesį).
- Aiškiai nusistatyti rizikos taisykles – kiekviena pozicija neturėtų viršyti 10–15 proc. portfelio.
Norintiems giliau suprasti investavimo pasaulį, verta pasitelkti patikimus šaltinius. Viena tokių platformų – Financial Lithuanians, kur galima rasti tiek pradedantiesiems, tiek pažengusiems investuotojams skirtų analizių, gidų ir praktinių patarimų.
Išvada – metas pradėti veikti
Šiandien daugiau nei pusė lietuvių vis dar neinvestuoja, nors galimybių yra daugiau nei bet kada. NT, obligacijos, startuoliai, žalioji energija ar kriptovaliutos – kiekviena kryptis turi savo privalumų ir rizikų.
Kuo anksčiau pradėsite, tuo didesnė tikimybė apsaugoti santaupas nuo infliacijos ir užtikrinti stabilesnę finansinę ateitį. Diversifikacija, nuoseklumas ir žinios – trys kertiniai žodžiai, kurie padės jūsų pinigams ne tik išlikti, bet ir augti.