Gydytoja, pas kurią buvau rutininiame patikrinime, paprašė išsitirti vitamino D lygį. Rezultatas buvo žemiau normos – kaip ir daugelio lietuvių, pasak jos. Sudomino, kodėl ši problema tokia plačiai paplitusi mūsų šalyje ir ar tikrai kiekvienas turėtų gerti papildus.
Kodėl Lietuva yra rizikos zonoje
Vitaminas D yra unikalus tuo, kad pagrindinį jo kiekį organizmas gamina pats – veikiant saulės spinduliams odai. Problema ta, kad Lietuva yra tarp penkiasdešimt keturių ir penkiasdešimt šešių platumų, kur nuo spalio iki kovo saulės intensyvumas tiesiog nepakankamas vitamino sintezei.
Tai reiškia, kad net jei visą žiemą vaikščiotume lauke, organizmas nesugebėtų pasigaminti pakankamai vitamino D. Vasarą situacija geresnė, tačiau daugelis naudoja apsauginius kremus, dirba patalpuose ir praleidžia mažai laiko tiesioginiuose saulės spinduliuose.
Pagal Lietuvos sveikatos mokslų universiteto duomenis, apie aštuoniasdešimt procentų lietuvių turi nepakankamą vitamino D lygį. Tai viena aukščiausių proporcijų Europoje.
Kokią įtaką turi vitamino D trūkumas
Dauguma žmonių vitaminą D sieja tik su kaulais ir dantimis. Tačiau ši medžiaga dalyvauja daugelyje organizmo procesų – imuninėje sistemoje, raumenų funkcijoje, nuotaikoje ir net miego kokybėje.
Norint suprasti, kokia yra rekomenduojama vitamino D norma, reikia atsižvelgti į amžių, sveikatos būklę ir gyvenimo būdą. Dauguma specialistų rekomenduoja palaikyti lygį tarp trisdešimties ir penkiasdešimties nanogramų mililitre. Žemiau dvidešimties – jau laikoma trūkumu.
Simptomai būna klastingi – nuovargis, raumenų silpnumas, dažnos peršalimai, blogėjanti nuotaika žiemos metu. Daugelis tai nurašo sezoniškumui, nors tikroji priežastis gali būti išsprendžiama gana paprastai.
Kaip teisingai papildyti vitamino D atsargas
Gydytoja patarė pirmiausia išsitirti ir tik tada nustatyti dozę. Universali rekomendacija – nuo tūkstančio iki dviejų tūkstančių tarptautinių vienetų per dieną suaugusiajam žiemos metu. Tačiau jei trūkumas didelis, gali prireikti ir didesnių dozių.
Vitaminas D yra riebaluose tirpus, todėl geriausiai įsisavinamas vartojant kartu su riebiu maistu – avokadais, riešutais ar alyvuogių aliejumi. Gerti tuščiu skrandžiu nėra pati geriausia praktika.
Maisto šaltiniai – riebi žuvis, kiaušinių tryniai, grybai – padeda, bet deja nepakanka padengti viso poreikio. Papildai daugumai lietuvių yra ne prabanga, o būtinybė, ypač nuo rudens iki pavasario.
Po trijų mėnesių vartojimo mano vitamino D lygis pakilo iki normos. Pastebėjau, kad žiemą jaučiausi energingesnė ir mažiau sirgau peršalimu. Smulkmena, bet kasdieniame gyvenime juntama.