Grindinis šildymas yra toks dalykas, kuris arba padaro namus „ramius“, arba pradeda erzinti smulkmenomis. Vieną rytą lipi basomis ir šypsaisi, kitą rytą virtuvėje dar nieko, o vonioje jau per šilta. Ir tada prasideda: „gal čia termostatai“, „gal siurblys“, „gal namas“. Dažnai šaknys būna paprastesnės: netinkamai parinktas kolektorius arba toks, kurio galimybės tiesiog per mažos tam, kaip tu gyveni.
Aš šitą supratau, kai pažįstamas pasakojo, kaip „susitvarkė“ grindis. Planas buvo paprastas: padaryti šiltą namą, be jokio vargo. Rezultatas po mėnesio buvo dar paprastesnis: vienam kambary vaikščiojo su kojinėm, kitam kambary pradėjo laikyti langą pravertą, kad „naktį būtų įmanoma miegoti“. O viskas susivedė į kontūrų skaičių ir srautą, kuris kažkur bėgo per greitai, kažkur per lėtai.
Kodėl kolektorius yra daugiau nei „dėžutė su vamzdeliais“
Kolektorius yra vieta, kur grindinis šildymas tampa valdomas. Jis paskirsto šilumą į kontūrus ir leidžia srautą sureguliuoti taip, kad kambariai nelenktyniautų tarpusavy. Kai kolektorius parinktas gerai, šiluma ateina tolygiai, o tu mažiau tampaisi po namus su mintim „kur čia vėl šalta“.
Kai parinktas bet kaip, pradeda matytis keisti dalykai: vienas kontūras pasiima daugiau, kitas lieka nuskriaustas. Ir tu bandai taisyti pasekmes, nors reikėjo sutvarkyti priežastį.
Kontūrų skaičius: pirmas klausimas, kurį verta užduoti sau
Kontūras yra atskira grindinio šildymo kilpa. Paprastai sakant, atskiras „kelias“ šilumai į zoną. Kuo didesnis plotas, kuo daugiau zonų, tuo daugiau kontūrų. Bet svarbiausia čia ne skaičius „dėl skaičiaus“. Svarbiausia, kad kontūrai atitiktų realų namo planą ir tavo gyvenimo ritmą.
Jeigu namuose yra skirtingos erdvės, kurios gyvena skirtingai, pavyzdžiui, svetainė, miegamieji, vonia, koridorius, dažniausiai norisi, kad jos būtų valdomos atskirai. Nes vienur tu būni visą dieną, kitur tik vakare. Jei viską sukiši į vieną „bendrą“ logiką, namas pradeda elgtis kaip kompromisas, kuris niekam nepatinka.
Srauto reguliavimas: vieta, kur dingsta 80 procentų nervų
Srautas yra tai, kiek šilto vandens keliauja per kiekvieną kontūrą. Kai srautas per didelis, zona per greitai įkaista ir paskui ilgai neatvėsta. Kai srautas per mažas, zona šyla lėtai, o tu spėji pagalvoti, kad kažkas sugedo. Čia ir atsiranda reguliavimo vertė: galimybė priderinti kiekvieną kontūrą taip, kad rezultatas būtų panašus, stabilus.
Svarbu suprasti vieną paprastą dalyką: grindinis šildymas nėra sprintas. Jis yra apie lėtą, pastovų komfortą. Dėl to srauto reguliavimas yra toks jautrus. Nereikia didelių žinių, reikia protingos galimybės pasireguliuoti.
Kaip suprasti, kad kolektorius tau per silpnas arba per „skurdus“
Yra keli ženklai, kuriuos žmonės pajunta kasdien:
- viename kambary nuolat per šilta, kitame nuolat vėsu
- termostatai atrodo „dirba“, bet efektas keistas, lyg vėluotų
- vonioje norisi šilčiau, bet tada kitur pasidaro per daug
- tu vis grįžti prie tų pačių reguliavimo bandymų, lyg tai būtų hobis
Kai taip yra, verta pažiūrėti į šerdį. Jei kolektorius neturi patogaus srauto reguliavimo, jei kontūrų skaičius „ant ribos“, jei viskas sutalpinta per prievartą, komfortas tampa loterija.
Kaip rinktis, kad po mėnesio nereikėtų perdarinėti
Renkantis visada padeda paprastas principas: galvok apie zonas, o ne apie kvadratūrą. Taip, plotas svarbu, bet zonos sprendžia tavo jausmą. Jei turi patalpą, kur nori šilčiau, pavyzdžiui, vonią, ar patalpą, kur nori vėsiau, pavyzdžiui, miegamąjį, kolektorius turi leisti tą padaryti be kovos.
Ir dar vienas dalykas, kurį žmonės ignoruoja: ateitis. Šiandien tu gyvenamąjį kambarį naudoji vienaip, po metų gali atsirasti darbo vieta, kūdikio kampas, papildoma patalpa. Jei kolektorius parinktas „ant nulio“, vėliau mokėsi du kartus.
Kur prasideda tikras komfortas
Kai kolektorius parinktas teisingai, grindinis šildymas pagaliau tampa tuo, kuo jis turėjo būti nuo pradžių. Tu nebevaikštai su mintim „gal reikia perstatyti“, tu tiesiog gyveni. Ir čia yra smagiausia vieta: dažniausiai tam nereikia stebuklų, reikia logiško kontūrų skaičiaus ir normalaus srauto reguliavimo.