Mada fotografijoje juda panašiai kaip drabužių madoje: kas praėjusį sezoną Niujorke, Londone ar Paryžiuje atrodė drąsiu eksperimentu, po metų ar dvejų pasirodo Vilniaus gatvėse, reklamose ir šeimos albumuose. Dalis tendencijų pražysta ir dingsta, o kitos pakeičia tai, kaip žmonės apskritai nori matyti save. Žemiau – septynios kryptys, kurias verta stebėti, su pastabomis, kaip jas atpažinti ir kaip nepasiduoti vien dėl to, kad „taip daro visi”.
- Kino stiliaus portretai. Plačios kompozicijos, šiek tiek sumažintas sodrumas, žalsvi šešėliai ir šiltos šviesos – tai vaizdai, primenantys kadrus iš filmų. Tendencija atėjo iš Vakarų žurnalų ir socialinių tinklų, kur žmonės mėgsta atrodyti kaip didelio pasakojimo veikėjai. Jos paprastumas apgaulingas: kino atmosfera gimsta iš šviesos kontrolės ir spalvų paletės, o ne iš vieno filtro. Jei darbas atliktas gerai, nuotraukos senstant išlieka patrauklios.
- Dokumentinis, „neposuotas” stilius. Praėjo laikai, kai visi stovėjo išrikiuoti į eilutę. Šiandien vertinamas judesys, pusiau užmerktos akys, juokas, kuris dar nepasibaigęs. Vakaruose šis stilius vadinamas „candid”, ir jis lengvai patenka į Vilniaus renginių bei šeimos fotografiją. Pavojus – kad „neposuotas” tampa dingstimi nesistengti. Tikras dokumentinis kadras reikalauja žymiai daugiau budrumo nei klasikinė poza.
- Natūralus apdorojimas. Ankstesnę dešimtmetį populiarią intensyvią retušą keičia kuklesnis požiūris: oda su tekstūra, matomos raukšlelės, tikros spalvos. Madų žurnaluose pasirodo vis daugiau nuotraukų, kuriose modeliai atrodo kaip žmonės, o ne kaip piešiniai. Šis posūkis svarbus ir verslui: autentiškumas tampa pasitikėjimo valiuta.
- Vintažiniai atspalviai ir plėvelės imitacija. Grūdėtumas, šiek tiek išblukusios spalvos, švelnūs šešėliai. Dalis fotografų grįžta prie tikros plėvelės, kiti ją imituoja programine įranga. Šis stilius patinka tiems, kurie ilgisi tikrumo, tačiau jis ypač greitai pasensta, kai pernelyg dažnai naudojamas. Rekomendacija: rinkitės jį tik tada, kai jis tikrai tinka jūsų istorijai, o ne dėl to, kad „dabar populiaru”.
- Vietiniai, žmogiški verslo vaizdai. Vakarų rinkose įmonės vis dažniau atsisako stoko nuotraukų ir kuria savo vizualinį pasaulį su tikrais darbuotojais, tikromis dirbtuvėmis ir tikra kasdienybe. Lietuvoje tai tik pradeda plisti: pavyzdžiui, fotografas Vilniuje vis dažniau gauna užklausų ne dėl vieno portreto, o dėl visos įmonės vizualinės kalbos, apimančios žmones, produktus ir aplinką. Tai ilgalaikė kryptis, nes remiasi pasitikėjimu, o ne triukšmu.
- Vertikalus formatas ir trumpi vaizdo fragmentai. Telefonai pakeitė tai, kaip žiūrime: daugelis nuotraukų pirmą kartą pamatomos vertikaliame ekrane. Todėl fotografai kompozicijas planuoja ir vertikaliai, ir horizontaliai, o prie nuotraukų dažnai pridedami trumpi judantys fragmentai. Tai nėra mada, o technologinis pokytis, todėl ji nedings.
- Tvarumas ir lėtumas. Mažiau pasikartojančių kadrų, daugiau apgalvotų. Vakaruose kalbama apie „lėtą fotografiją”: mažiau pasirodymų, daugiau laiko vienam kadrui, kruopštesnis spausdinimas. Ši kryptis susijusi su pavargimu nuo nuolatinio vaizdų srauto, ir tikėtina, kad ji tik stiprės.
Madų fotografija ir kasdienė apranga
Madų fotografija dažnai laikoma tolima ir nepasiekiama, tačiau jos principai persikelia į kasdienes sesijas. Žurnaluose matomas dėmesys detalei: audinio tekstūrai, siūlėms, kaklo linijai, rankų padėčiai. Kasdienėje sesijoje tai reiškia, kad verta pasirūpinti, kaip drabužiai sėdi: ar neliko raukšlių, ar kaklaraištis tiesus, ar apykaklė neįsiraususi. Šios smulkmenos, kurias dažnai pastebime tik nuotraukoje, daro didelį skirtumą.
Kitas pastebimas pokytis – drabužių pasirinkimas. Vakaruose populiarėja „sluoksniavimas”: marškiniai, megztinis, paltas, šalikas. Tokia apranga fotografijoje sukuria gylį, o spalvų deriniai tampa subtilesni. Lietuvoje, kur dažnai šalta, tai ypač praktiška: sluoksnius galima keisti sesijos metu ir gauti kelis skirtingus vaizdus.
Kaip tendencijos keičia lūkesčius
Socialiniai tinklai pakeitė žmonių lūkesčius: vis daugiau jų ateina į sesiją su pavyzdžiais telefone. Tai gali būti puiki pagalba, nes fotografas iškart mato, ko norima. Tačiau svarbu, kad pavyzdžiai būtų ne instrukcija, o pokalbio pradžia. Jei nuotrauka, kuri patinka, daryta kitoje šalyje, kitu metų laiku ir su kitokia šviesa, jos tiksliai pakartoti neįmanoma, bet galima sukurti ką nors su panašia nuotaika.
Kaip skiriasi mada nuo stiliaus
Mada greitai keičiasi, stilius – ne. Fotografijoje tai labai aišku: jei nuotraukos aprangą, spalvas ir pozą pasirenkate pagal tai, kas dabar „trendina”, po kelių metų jos atrodys kaip tam tikro laikotarpio ženklas. Tai nebūtinai blogai, jei to ir siekiate, tačiau šeimos albumui ar įmonės vizualinei kalbai verta rinktis ilgesnį horizontą. Klausimas, kurį verta užduoti sau: ar tai atspindi mane, ar tik šio sezono lūkesčius?
Kaip derinti vietinį kontekstą ir pasaulines tendencijas
Lietuvos šviesa, kraštovaizdis ir architektūra turi savitą charakterį: ilgi vasaros vakarai, rūkas rudenį, sovietinio laikotarpio pastatai šalia gotikos ir baroko Vilniaus senamiestyje. Vakarų tendencijos geriausiai veikia tada, kai prisitaiko prie šio konteksto, o ne jį užgožia. Pavyzdžiui, kino stiliaus portretą galima sukurti Užupyje, kur šviesos ir spalvų žaismas natūraliai tinka. Dokumentinis stilius puikiai dera su Kaziuko mugės šurmuliu.
Ko tendencijos nepakeis
Nors technologijos ir stiliai keičiasi, kai kurie dalykai išlieka. Šviesa, kompozicija ir žmogiškas ryšys tarp fotografo ir fotografuojamojo išlieka pagrindu. Dirbtinio intelekto įrankiai gali pagerinti ryškumą ar pašalinti triukšmą, tačiau jie neatsakys, kuri akimirka svarbi. Todėl geriausia strategija – mokytis naujų įrankių, bet nesiduoti jų pavergiamam. Vienas patyręs specialistas pasakė paprastai: mada duoda žodyną, bet kalbą sukuria žmogus.
Kaip pasirinkti kryptį sau
Pirmiausia peržiūrėkite savo mėgstamas nuotraukas ir ieškokite bendro dalyko: šviesos, spalvų, kompozicijų. Tada pasidalykite pavyzdžiais su fotografu ir paaiškinkite, kas jums patinka, o ne tik kaip turi atrodyti. Gerą fotografą domina ne tai, ką nukopijuoti, o kodėl jums tai patinka. Antra, palikite vietos eksperimentui: kartais geriausias rezultatas gimsta, kai leidžiate specialistui pasiūlyti kitokį požiūrį.
Galiausiai, tendencijos – tai kalba, kuria visuomenė šiuo metu kalba apie save. Verta ją suprasti ir naudoti sąmoningai, bet svarbiausia pasakyti tai, ką norite pasakyti jūs.