Didelė dalis Lietuvoje parduodamų naudotų automobilių atkeliauja iš Vakarų Europos, dažniausiai iš Vokietijos, Nyderlandų, Belgijos ar Prancūzijos. Šių šalių privalumas tas, kad automobilio gyvenimas ten paprastai palieka gausų popierinį pėdsaką. Bėda ta, kad pirkėjai šiuos dokumentus retai moka perskaityti, o pardavėjai retai skuba juos parodyti.
Žemiau – ką verta prašyti ir į ką žiūrėti, kai automobilis atvežtas iš šių dviejų populiariausių šalių.
Vokietija: dvi registracijos liudijimo dalys ir apžiūrų istorija
Vokietijoje automobilio registracijos dokumentą sudaro dvi dalys. Zulassungsbescheinigung Teil I – tai dokumentas, kuris vežiojamas kartu su automobiliu ir kuriame pateikiami pagrindiniai techniniai duomenys. Zulassungsbescheinigung Teil II – nuosavybę patvirtinantis dokumentas, kuriame nurodomas ankstesnių savininkų skaičius.
Pastarasis įrašas ypač vertingas. Jei pardavėjas pasakoja apie „vieną senuką savininką“, o dokumente nurodyti keturi, istorija aiški. Taip pat verta pažiūrėti, ar savininkas buvo fizinis asmuo, ar įmonė – nuomos ir lizingo bendrovių automobiliai dažnai turi didesnę ridą ir intensyvesnio naudojimo pėdsakų.
Antras svarbus šaltinis – periodinės techninės apžiūros (vok. Hauptuntersuchung) ataskaitos. Jose fiksuojama rida ir pastebėti trūkumai. Net jei automobilis apžiūrą praėjo, ataskaitoje gali būti pažymėti smulkūs defektai: alyvos pratekėjimai, korozija, stabdžių nusidėvėjimas. Jei tokie įrašai kartojasi kelerius metus iš eilės, problema greičiausiai nebuvo išspręsta.
Trečia – serviso knygelė (vok. Scheckheft). „Scheckheftgepflegt“ skelbime reiškia, kad automobilis prižiūrėtas pagal gamintojo nurodymus ir tai patvirtinta įrašais. Verta patikrinti, ar antspaudai skirtingi, ar įrašai daryti skirtingu rašikliu ir ar servisai realiai egzistuoja. Dešimt vienodų antspaudų, padėtų vienu ypu, kelia daugiau klausimų nei tuščia knygelė.
Nyderlandai: valstybinė ridos sistema
Nyderlandai išsiskiria tuo, kad turi valstybinę ridos registravimo sistemą (NAP). Kiekvieną kartą, kai automobilis aptarnaujamas servise ar atliekama techninė apžiūra, rida perduodama į centrinę duomenų bazę. Automobilio pardavimo ar eksporto metu išduodamas ridos patvirtinimas, kuriame nurodoma, ar ridos istorija logiška.
Tai vienas patikimiausių ridos šaltinių Europoje. Jei automobilis atvežtas iš Nyderlandų, o pardavėjas negali pateikti jokio NAP įrašo ar eksporto dokumentų, verta paklausti, kodėl. Taip pat pravartu žinoti, kad olandų registre viešai prieinama dalis informacijos apie automobilį pagal valstybinį numerį – tad, jei turite seną numerį iš dokumentų ar nuotraukų, galite patikrinti duomenis patys.
Belgija ir Prancūzija trumpai
Belgijoje veikia ridos registravimo sistema Car-Pass. Parduodant naudotą automobilį, pirkėjui turi būti pateiktas Car-Pass dokumentas su ridos istorija, todėl, jei automobilis kilęs iš Belgijos, logiška tikėtis, kad pardavėjas jį turės arba galės gauti jo kopiją.
Prancūzijoje verta prašyti administracinės būklės pažymos (pranc. certificat de situation administrative), kuri parodo, ar automobiliui netaikomi įkeitimai ar draudimai jį perleisti, taip pat naujausios techninės kontrolės (pranc. contrôle technique) ataskaitos. Pastarojoje defektai suskirstyti pagal svarbą, todėl ji gana aiškiai parodo, kokią būklę automobilis turėjo prieš eksportą.
Kiekvienos šalies sistema skirtinga, tačiau principas tas pats: kuo daugiau oficialių šaltinių su ridos ir būklės įrašais, tuo mažiau vietos spėlionėms.
Ką prašyti iš pardavėjo bet kuriuo atveju
Nepriklausomai nuo kilmės šalies, verta paprašyti šių dokumentų:
- Užsienio registracijos dokumentų arba jų kopijų. Net jei automobilis jau įregistruotas Lietuvoje, perpardavėjas dažnai turi originalų kopijas.
- Eksporto dokumentų. Jie parodo, kada automobilis paliko šalį, ir kokia rida tuo metu buvo užfiksuota.
- Pirkimo dokumentų iš ankstesnio pardavėjo – sąskaitos, aukciono protokolo, sutarties. Aukciono dokumentuose kartais nurodomi pažeidimai, kurių vėliau nebeliko nuotraukose.
- Serviso sąskaitų. Jos dažnai pasako daugiau nei knygelė, nes nurodo konkrečius atliktus darbus ir pakeistas detales.
Raudonos vėliavos dokumentuose
Kai kurie ženklai turėtų priversti sustoti:
- VIN kodas dokumentuose ir ant kėbulo skiriasi bent vienu simboliu.
- Užsienio dokumentuose yra pastabų apie avarinį automobilį, nurašymą ar remonto apribojimus.
- Ridos įrašai eksporto metu didesni nei dabartinė rida spidometre.
- Pardavėjas nėra registracijos dokumentuose nurodytas savininkas ir negali paaiškinti, kodėl.
- Dokumentų kopijos be datų, apkarpytos ar su užtušuotomis vietomis.
Nė vienas iš šių punktų savaime nėra nuosprendis, tačiau kiekvienas reikalauja paaiškinimo. Profesionalus pirkimo palydėjimas paprastai prasideda būtent nuo dokumentų paketo, nes taip sutaupoma laiko: jei popieriai prieštarauja vienas kitam, į apžiūrą važiuoti nebėra prasmės.
Kodėl dokumentai neatstoja apžiūros
Net puikiai dokumentuota istorija neparodo, kas įvyko per kelias savaites tarp eksporto ir pardavimo Lietuvoje. Būtent tada kartais paslepiami transportavimo pažeidimai, sutvarkomi smulkūs eismo įvykiai ar išvalomos klaidos iš valdymo blokų. Todėl dokumentų analizė ir fizinė automobilio apžiūra turėtų eiti kartu, o ne viena vietoje kitos.
Vakarų Europos automobilio pranašumas yra skaidrumas. Juo verta pasinaudoti iki galo.
Šaltinis: PatikrintasAuto – automobilio patikra prieš pirkimą ir importuotų automobilių dokumentų analizės praktika.