Elektrinio dviračio nuvažiuojamas atstumas nėra vien skaičius ant akumuliatoriaus. Atstumas priklauso nuo talpos, variklio tipo, pasirinkto pagalbos lygio, reljefo ir oro, taip pat nuo to, iki kokio greičio pagalbinis variklis dar gali padėti. Lietuvos teisėje motoriniam dviračiui nustatyta 25 km/h riba, kurią pasiekus pagalba nutrūksta. Žadamą atstumą verta vertinti kartu su galia ir projektiniu greičiu, ne vien pagal reklamos pažadą.
Ką reiškia atstumas, kai pagalba baigiasi ties 25 km/h?
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas motorinį dviratį apibrėžia kaip ne mažiau kaip du ratus turinčią priemonę, varomą raumenų jėga ir turinčią pagalbinį variklį, kurio didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW, o didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/h. Pagalbinis variklis nustoja veikti transporto priemonei pasiekus 25 km/h greitį. Todėl atstumas su pagalba skaičiuojamas tik iki šios ribos, o greičiau važiuojama vien kojomis.
Net tas pats dviratis su tuo pačiu dviratininku skirtingu reljefu ir oru gali nuvažiuoti labai skirtingą atstumą, todėl žadamą skaičių verta laikyti orientyru. Jei lyginsite du modelius tik pagal žadamus kilometrus, bet nepatikrinsite, ar pagalba tikrai baigiasi ties 25 km/h, galite palyginti skirtingo teisinio režimo priemones.
Lietuvos policijos priminimu, tokios priemonės vairuotojas privalo vykdyti Kelių eismo taisyklių reikalavimus, nustatytus dviračių vairuotojams. Jei panašios konstrukcijos priemonė viršija minėtas galios ir greičio charakteristikas, ji jau nėra motorinis dviratis: policijos išaiškinimu, viešajame eisme ji gali dalyvauti tik atlikus atitikties įvertinimą, registraciją, privalomąją techninę apžiūrą ir turint galiojantį valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą.
Kelyje atstumą trumpina pagalbos lygis, reljefas ir oras
Didžiausią įtaką turi pagalbos lygis: važiuojant su stipriausia pagalba akumuliatorius išsikrauna greičiau nei taupiuoju režimu, kai daugiau darbo atlieka kojos. Įkalnės akumuliatorių apkrauna labiau nei lygus kelias, o sunkesnis dviratininkas ar krovinys jį iškrauna greičiau, panašiai kaip prikrautą vežimėlį sunkiau tempti į kalną.
Atstumą trumpina ir žvyras ar smėlis, priešinis vėjas bei per mažai pripūstos padangos: jos geriau sukimba, bet joms sukti reikia daugiau energijos. Šaltuoju metų laiku akumuliatoriaus efektyvumas mažėja, nes didėja elektrinė varža, todėl žiemą įprastas atstumas sutrumpėja.
Lapkritį ir gruodį verta planuoti maršrutą su atsarga. Kai dviratis ilgiau nenaudojamas ar lauke šalta naktis, akumuliatorių patartina išimti arba dviratį laikyti šiltoje patalpoje: šaltis ir smūgiai trumpina akumuliatoriaus tarnavimo laiką.
Kodėl pardavėjo pažadas dar nėra techninė charakteristika?
Lietuvos transporto saugos administracijos 2026 m. skelbtais duomenimis, iš 91 patikrinimo net 87 atvejais pardavėjai vartotojus informavo netinkamai arba klaidingai apie elektrinėms priemonėms taikomus reikalavimus. Administracija pabrėžia, kad prieš įsigyjant elektrinę transporto priemonę svarbu išsiaiškinti, ar jai nereikės registracijos.
LTSA specialisto Luko Vaičikausko teigimu, tai, kad priemonė parduodama tam tikru pavadinimu, savaime nereiškia, kad jai netaikomi registracijos ar kiti reikalavimai. Vartotojui svarbu įvertinti faktines transporto priemonės charakteristikas: galią, projektinį greitį ir tai, kada pagalbinis variklis nustoja veikti.
Tas pats tinka ir žadamam atstumui. Kilometrų skaičius be galios ir greičio duomenų neparodo, ar kalbama apie motorinį dviratį, ar apie priemonę, kuriai jau taikoma kita tvarka. Charakteristikas reikia tikrinti dokumentuose, ne tik vitrinos užraše.
Akumuliatoriaus talpa ir variklio tipas
Kai teisinė klasė aiški, atstumą lemia jau pati įranga. To paties dydžio rėmas dar nereiškia to paties atstumo, jei skiriasi akumuliatoriaus talpa ar variklis.
Renkantis, kurie elektriniai dviračiai tinka, verta žiūrėti į akumuliatoriaus talpą ir variklio tipą, o ne į vieną reklamos skaičių. Dviračių arena nurodo, kad nuvažiuojamas atstumas priklauso būtent nuo šių dviejų dalykų, o elektrinius miesto, kalnų ir turistinius modelius galima apžiūrėti ir išbandyti jos parduotuvėse Vilniuje.
Tvarka paprasta: palyginti talpą ir variklio tipą, tada patikrinti, ar variklis nustoja veikti ties 25 km/h, ir tik tada pasitikėti žadamu atstumu. Bandymas vietoje padeda pajusti, kaip pagalba veikia tikroje trasoje, bet galutinius teisinius rodiklius vis tiek parodo techniniai duomenys, ne įspūdis po trumpo pasivažinėjimo.