Naktį trūkus vamzdžiui daugiabutyje pirmiausia reikia sustabdyti vandenį ir skambinti namo administratoriaus ar bendrijos avarinei tarnybai, nes avarija pastato viduje yra jų rūpestis. Kas atlygins žalą kaimynams, priklauso nuo to, kieno vamzdis trūko ir ar būstas apdraustas.
Pirmosios minutės: vanduo, elektra ir kaimynai
Jei vanduo bėga iš buto vamzdžio, maišytuvo ar žarnos, užsukite buto įvadinius ventilius, dažniausiai įrengtus prie vandens skaitiklių. Kai vanduo pasiekia elektros lizdus ar šviestuvus, saugiau išjungti buto elektros saugiklius ir neliesti sušlapusių prietaisų. Tada verta nedelsiant pasibelsti pas kaimynus apačioje, nes kuo anksčiau jie sužino, tuo mažiau nukenčia jų lubos ir baldai. Jei vanduo bėga iš viršaus, o kaimynų nėra namie, laukti nereikia: avarinei tarnybai skambinkite iš karto.
Kol vanduo dar teka, nufotografuokite ir nufilmuokite vietą, iš kurios jis bėga. Užlietam kaimynui teisme dažniausiai pakanka pateikti buto išplanavimus, nuotraukas, vaizdo įrašus, todėl tokie įrodymai vėliau praverčia abiem pusėms.
Kam skambinti, kai vamzdis trūksta naktį?
Kai vanduo bėga iš stovo, sienos ar lubų, buto ventiliai jo nesustabdo, todėl reikalinga avarinė tarnyba. Vandentiekio įmonė „Vilniaus vandenys“ nurodo, kad avarijai įvykus pastato viduje pirmiausia reikia kreiptis į pastato administratorių.
Avarinės tarnybos telefoną reikėtų susirasti dar prieš nelaimę. Administravimo nuostatai įpareigoja administratorių skelbti informaciją apie namą, tarp jos ir avarinių tarnybų telefonų numerius, todėl jų verta ieškoti laiptinės skelbimų lentoje ar administratoriaus svetainėje ir iš karto išsisaugoti telefone. Skambinant naudinga iš karto pasakyti adresą, laiptinę, aukštą ir tai, iš kur bėga vanduo: iš stovo, radiatoriaus ar lubų.
Civilinis kodeksas įpareigoja administratorių avarijų lokalizavimo darbus organizuoti nedelsiant, kad būtų išvengta pavojaus žmonėms ar didelių nuostolių. Vilniuje House Care avarinę pagalbą visą parą teikia tik savo administruojamiems daugiabučiams, su kuriais sudaryta bendradarbiavimo sutartis, o budintis specialistas iš anksto žino pastato dokumentaciją ir schemas. Naktį tai ypač svarbu, kai avarinės tarnybos darbuotojui reikia greitai rasti, kur užsukamas stovas.
Kas atlygina žalą užlietiems kaimynams
Teismų praktikoje laikomasi taisyklės, kad užlietam kaimynui pakanka įrodyti, jog vanduo atbėgo iš viršutinio buto. Jei trūko kaimynui nuosavybės teise priklausantis vamzdis, atsakomybės jam išvengti sunku, nebent jis įrodytų nenugalimos jėgos aplinkybes. Kai trūko visam namui priklausantis vamzdis, padėtis kitokia: norint prisiteisti žalą, reikia įrodyti savininkų ar techninio prižiūrėtojo kaltę.
| Kur trūko vamzdis | Kas paprastai atsako | Ką padaryti iš karto |
|---|---|---|
| Buto vamzdis ar žarna | Buto savininkas | Pranešti savo draudikui |
| Bendro naudojimo stovas | Tas, kurio kaltė įrodyta | Užfiksuoti avarijos priežastį |
Gyventojas, kurio bute trūko bendro naudojimo vamzdis, gali pasamdyti ekspertą avarijos priežastims nustatyti arba pasikviesti antstolį, kad šis užfiksuotų faktines aplinkybes. Tokį dokumentą sunku ginčyti vėliau, kai lubos jau sausos ir dėmės nebematyti.
Ar būsto draudimas padengia užlietą kaimyno butą?
Lietuvos banko aiškinimu, būsto savininkui apdraudus savo civilinę atsakomybę, draudikas atlygina nuostolius, kuriuos jis netyčia padaro tretiesiems asmenims, taip pat ir tada, kai trūkus vamzdžiui bute vanduo užlieja kaimyninį butą. Sutartyje verta patikrinti, ar civilinės atsakomybės draudimas tikrai įtrauktas.
Draudikas tikisi, kad buto vandentiekio ir elektros tinklai buvo prižiūrimi tvarkingai. Dažnai apdraudžiamas tik pats butas su sienomis ir lubomis, bet ne baldai ar technika, todėl po avarijos naudinga iš karto pranešti draudikui ir nufotografuoti kiekvieną sugadintą daiktą. Kai apdraustas nukentėjusiojo būstas, žalą jam atlygina jo draudikas, o išmokėtas sumas iš kalto asmens vėliau išsiieško pats.