Gyvenimas daugiabučiame name ar nuosavame būste neapsieina be netikėtumų. Vieną rytą galite rasti lubas lašančias nuo kaimyno paleistos skalbyklės, kitą – susidurti su elektros instaliacijos gedimu, kuris sugadino brangią buitinę techniką. Tokios situacijos kasmet ištinka tūkstančius Lietuvos šeimų, tačiau tik nedidelė dalis jų būna tinkamai pasiruošusios finansiškai.
Daugiabučių gyventojų kasdienybė
Gyventi name su dešimtimis ar šimtais kaimynų reiškia prisiimti tam tikrą riziką. Net jei patys esate atsakingi ir rūpestingi, negalite kontroliuoti to, kas vyksta už jūsų buto sienų. Kaimynas viršuje gali pamiršti išjungti čiaupą, šone gyvenanti šeima gali patirti vamzdžių avariją, o rūsyje esantys bendri inžineriniai tinklai gali tapti problemų šaltiniu bet kuriam namo gyventojui.
Statistika byloja, kad užliejimas yra dažniausiai pasitaikanti žala daugiabučiuose namuose. Vanduo keliauja greitai ir negailestingai – per lubas, sienas, grindų dangą. Pakeliui gadina viską: baldus, elektroniką, apdailą, asmeninius daiktus.
Nuosavų namų savininkai irgi neapsaugoti
Individualių namų šeimininkai susiduria su kitokio pobūdžio iššūkiais. Stogo remontas po audros, šildymo sistemos gedimas žiemą, įsilaužimas į sodybą atostogų metu – visa tai gali atsieiti tūkstančius eurų.
Ypač pažeidžiami senesni namai, kuriuose elektros instalacija, vamzdynai ir kitos sistemos jau pasiekusios kritinį amžių. Vienas trumpas jungimas gali sukelti gaisrą, viena prasta suvirinimo vieta – užliejimą.
Klimato kaita taip pat daro savo. Vis dažnesnės stiprios audros, kruša, liūtys ir potvyniai kelia grėsmę net tiems namams, kurie dešimtmečiais stovėjo be jokių problemų.
Buitinė technika: nepastebimas turtas
Įdomu tai, kad daugelis žmonių neįsivaizduoja tikrosios savo namų turto vertės. Paklauskite bet kurio šeimos žmogaus, kiek kainuoja viskas, kas stovi jo bute, ir dažniausiai išgirsite labai apytikslį skaičių.
Tačiau susumavus šaldytuvą, skalbyklę, džiovyklę, indaplovę, orkaitę, mikrobangų krosnelę, televizorių, kompiuterį, telefonus, planšetes ir kitą elektroniką, bendra suma neretai viršija penkiolika tūkstančių eurų. Šeimose su vaikais, kur technikos daugiau, ši suma gali siekti ir dvidešimt penkis tūkstančius.
Visa tai yra pažeidžiama. Vanduo, ugnis, elektros svyravimai, vagys – grėsmių sąrašas ilgas.
Kai kaltininkas žinomas, bet pinigų nėra
Teoriškai, jei kaimynas užpylė jūsų butą, jis privalo atlyginti žalą. Praktiškai situacija dažnai būna sudėtingesnė. Kaltininkas gali ginčyti savo atsakomybę, teigti, kad kalta namo valdymo įmonė ar statybininkai. Net pripažinęs kaltę, jis gali paprasčiausiai neturėti finansinių galimybių sumokėti.
Teisminiai procesai trunka ilgai ir kainuoja. Advokatų paslaugos, ekspertizės, teismo mokesčiai – visa tai gula ant nukentėjusiojo pečių. O rezultatas negarantuotas net laimėjus bylą.
Jei yra būsto draudimas, šis scenarijus keičiasi iš esmės. Draudimo bendrovė kompensuoja žalą savo klientui, o pati perima teisę reikalauti atlyginimo iš kaltininko. Nukentėjusysis gali ramiai tvarkyti remontą, užuot mėnesius ar metus kovojęs teismuose.
Civilinė atsakomybė – apsauga ir nuo savęs
Mažiau žinoma, bet labai svarbi būsto draudimo dalis yra civilinės atsakomybės apsauga. Ji galioja tada, kai jūs patys netyčia padarote žalą kaimynams. Jūsų bute įvykęs užliejimas, išplitusi ugnis ar kitas incidentas gali sugadinti ne tik jūsų, bet ir aplinkinių butų turtą.
Tokiu atveju civilinės atsakomybės draudimas padengia žalą, kurią privalote atlyginti nukentėjusiems kaimynams. Be šios apsaugos galite susidurti su dešimtis tūkstančių eurų siekiančiais reikalavimais.
Ką verta žinoti renkantis apsaugą
Būsto draudimo rinka siūlo įvairių pasirinkimų, todėl svarbu suprasti, ko ieškote. Bazinis paketas paprastai apima pagrindinių rizikų apsaugą: gaisrą, užliejimą, vagystę, gamtos stichijas. Išplėstiniai paketai gali papildomai dengti stiklų dūžimą, elektros prietaisų gedimus, net maisto produktų sugedimą ilgai neveikiant šaldytuvui.
Renkantis draudiką verta atkreipti dėmesį ne tik į kainą, bet ir į žalų administravimo reputaciją. Greitas ir sklandus išmokų procesas kartais svarbesnis nei keliolika sutaupytų eurų.
Investicija, kuri atsiperka pirmą kartą
Būsto draudimo kaina priklauso nuo daugelio veiksnių, tačiau standartiniam butui dažniausiai neviršija kelių šimtų eurų per metus. Tai mažesnė suma nei daugelis išleidžia kavai per kelis mėnesius.
Tačiau grąža potencialiai milžiniška. Vienas rimtas incidentas gali kainuoti dešimtis tūkstančių eurų, o draudimo polisas tai padengia be papildomų diskusijų. Psichologinė ramybė, kurią suteikia žinojimas, kad netikėtumų atveju turite užnugarį, taip pat turi savo vertę.
Galų gale tai yra asmeninis pasirinkimas. Tačiau tie, kurie bent kartą patyrė rimtą incidentą be draudimo, antrą kartą tos pačios klaidos paprastai nekartoja.