Klausimas, kurį odontologai vis dažniau girdi konsultacijų metu, skamba taip: „Ar tikrai mano dantys buvo tokie patys prieš dešimt metų?” Atsakymas dažniausiai būna neigiamas. Dantys juda visą gyvenimą — lėtai, beveik nematomai, bet juda.
Pastaraisiais metais Lietuvoje aiškiai matomas vienas reiškinys. Ortodontinio gydymo paslaugų pradeda ieškoti suaugusieji, kurie vaikystėje ar paauglystėje jau buvo nešioję breketus. Antroji banga. Trečioji. Kartais ateinantieji nesako, kad „vėl reikia” — sako, kad „dantys nebe tokie, kokie buvo”.
Kodėl dantys juda po metų metų
Nėra vieno aiškaus atsakymo, tačiau egzistuoja kelios fizinės priežastys, kurias odontologai paaiškina pacientams kiekvieną kartą.
Pirmoji — natūralus „mezialinis dreifas”. Tai mokslinis terminas, reiškiantis, kad apatiniai priekiniai dantys laikui bėgant slenka link vidurio. Dėl to atsiranda smulkūs persidengimai, kurių prieš dešimtmetį dar nebuvo.
Antroji — sąkandžio jėgos. Kasdienis kramtymas, vakarinis dantų gniaužimas, kartais — bruksizmas (dantų griežimas miego metu). Per dešimtmečius šios jėgos pamažu perdėlioja dantų padėtį.
Trečioji — protinio danties įtaka. Kai jis prasiveržia po 18–25 metų, gali stumti gretimus dantis ir keisti visos eilės geometriją. Net jei pats protinis dantis liko nematomas, jo poveikis dažnai pastebimas po dešimtmečio.
Ketvirtoji, dažnai pamirštama priežastis — buvęs ortodontinis gydymas be tinkamo retenciono. Daugelis žmonių, gavę breketus paauglystėje, retencines plokšteles nešiojo tik trumpą laiką. Be jų dantys palaipsniui grįžta link pirminės padėties.
Naujoji ortodontijos era — be metalo
Suaugusiųjų požiūris į ortodontiją per pastaruosius dešimt metų pasikeitė iš esmės. Niekas nenori dirbti su klientais ar dalyvauti svarbiuose susitikimuose su metalinėmis vielutėmis priešais dantis. Tačiau būtent dėl to ilgą laiką daugelis tiesiog gyveno su pakitusia šypsena.
Vilniečių vis dažniau aptariamos klinikos, tokios kaip restoklinika.lt, suaugusiems pacientams šiandien pirmiausia siūlo skaidrias gydymo kapas — beveik nematomas, nuimamas, leidžiančias gyventi įprastą gyvenimą. Tai principinis skirtumas nuo to, ką žmonės prisimena iš savo paauglystės.
Pati technologija veikia paprastai — kompiuterinis planavimas modeliuoja kiekvieną dantų judėjimo etapą, ir gaminamos serijos individualių kapų. Kas porą savaičių pacientas keičia kapą į kitą, ir dantys palaipsniui juda link suplanuotos padėties.
Kaip atrodo procesas suaugusiajam
Pirmas vizitas dažniausiai prasideda nuo 3D skenavimo. Tai užtrunka kelias minutes ir pakeičia anksčiau įprastus įspaudus su silikoniniu mišiniu. Po skenavimo gydytojas ekrane parodo, kaip atrodys dantys gydymo pabaigoje — dar prieš pradedant.
Šiuolaikinis dantų tiesinimas kapomis suaugusiesiems dažniausiai trunka nuo 6 iki 18 mėnesių, priklausomai nuo atvejo sudėtingumo. Lengvi atvejai — pavyzdžiui, vieno ar dviejų dantų korekcija po retenciono nepakankamumo — kartais užtrunka vos kelis mėnesius.
„Daugelis pacientų stebisi, kad procesas mažiau trikdo kasdienybę, nei jie tikėjosi,” — komentuoja Resto klinikos gydytoja ortodontė. — „Kapa nuimama valgant ir valant dantis. Daugumai darbinių susitikimų ar nuotraukų ji tiesiog nematoma.”
Kas suaugusiuosius nuvilia ir kodėl
Tačiau yra dalykų, kurie suaugusiems pacientams kartais sukelia nepagrįstų lūkesčių.
Pirma — kapos veikia geriausiai tam tikrais atvejais, bet ne visais. Sunkios sąkandžio problemos, šaknų rotacijos ar didelis dantų grūsties laipsnis kartais reikalauja breketų arba kombinuoto gydymo.
Antra — disciplina. Kapa turi būti dėvima 20–22 valandas per parą. Suaugusiesiems, kurie pamiršta jas įsidėti po vakarienės ar pamiega be jų visą savaitgalį, gydymas tiesiog užtrunka ilgiau.
Trečia — retencija. Ji būtina ir po gydymo kapomis. Be jos dantys vėl pradės judėti, ir po penkerių metų pacientas atsidurs ten pat, kur buvo prieš pradedant.
DUK
Ar gydymas kapomis veikia taip pat greitai kaip breketai? Lengvuose ir vidutinio sudėtingumo atvejuose — taip, kartais net greičiau. Sudėtingesniais atvejais breketai gali pasiekti rezultatą efektyviau.
Ar procedūra skausminga? Skausmas paprastai būna nedidelis ir trumpalaikis — keletas dienų po naujos kapos uždėjimo, kai dantys prisitaiko prie naujo spaudimo.
Ar reikia keisti mitybą? Ne. Kapa nuimama valgant, todėl jokie maisto produktai nedraudžiami, skirtingai nei nešiojant tradicinius breketus.
Kiek kainuoja toks gydymas Lietuvoje? Kaina priklauso nuo atvejo sudėtingumo ir reikalingų kapų skaičiaus. Vidutiniškai pilnas gydymas Vilniuje kainuoja nuo maždaug 2 000 iki 4 500 eurų.
Paskutinė pastaba
Suaugusiųjų ortodontija nebėra ta pati, kokia buvo prieš dešimt metų. Šiandien tai diskretiškas, planuojamas ir gerokai patogesnis procesas. Tačiau pagrindinė taisyklė liko ta pati — kuo anksčiau pradedama, tuo paprastesnis kelias. Tyliai krypstantys dantys laukti nepradės.