Ilgiausios dienos, šiluma, atostogos — pagal visas logikos taisykles turėtų būti geriausi metų mėnesiai. Ir daugumai žmonių taip yra. Bet nemažai dalis tyliai susiduria su priešingu reiškiniu: būtent vasarą emocinė savijauta pablogėja, nors aplinkui visi, regis, mėgaujasi gyvenimu.
Tai nėra retas reiškinys. Psichikos sveikatos specialistai — tarp jų ir Antalgijos klinikos Kaune komanda, dirbanti tiek su ligonių kasos, tiek su privačiais pacientais — pastebi, kad vasariniai kreipimaisi turi savitą pobūdį. Žmonės ateina ne dėl klasikinės „žiemos depresijos”, o dėl kažko sunkiau apibrėžiamo: jausmo, kad kažkas negerai, nors turėtų būti gerai.
Lūkesčių ir realybės spraga
Vasara mūsų kultūroje apkrauta lūkesčiais. Socialiniai tinklai pilni kelionių nuotraukų, draugai pasakoja apie planus, kolegos skaičiuoja dienas iki atostogų. Jei tuo metu žmogus jaučia tuštumą, nerimą ar tiesiog „nieko” — atotrūkis tarp to, ką turėtų jausti, ir to, ką jaučia, sukuria papildomą kaltės sluoksnį.
„Man nėra blogai, bet nėra ir gerai. Ir dėl to jaučiuosi dar blogiau” — ši formuluotė tiksliai apibūdina vasarinę emocinę būseną, su kuria susiduria gerokai daugiau žmonių nei galėtume manyti. Tai nėra silpnybė ir nėra „išsigalvojimas” — tai reali psichologinė reakcija, turinti konkrečias priežastis.
Trys priežastys, kodėl vasara gali būti sunki
Pirma — struktūros praradimas. Mokslo metams pasibaigus, rutina subyra: tėvai turi perskirstyti laiką, vienišiems žmonėms sumažėja kasdienių kontaktų, dirbantieji lieka perpus tuščiuose biuruose. Rutina dažnai veikia kaip emocinis rėmas — ji nesukuria laimės, bet palaiko stabilumą. Kai ji dingsta, būsena destabilizuojasi, ir žmogus ne visada supranta, kodėl.
Antra — miego architektūra keičiasi. Ilgos šviesos valandos sutrikdo melatonino gamybą, žmonės vėliau eina miegoti, bet anksti keliasi į darbą. Lėtinis nuovargis kaupiasi nepastebimas, nes „juk vasara, turėčiau būti energingas”. Šis neatitikimas tarp lūkesčio ir realybės tik sustiprina bendrą nusivylimo jausmą.
Trečia — socialinis spaudimas. Vasara asocijuojasi su aktyvumu ir bendravimu. Introvertams ar žmonėms, pergyvenantiems sunkesnį laikotarpį, nuolatinis „o ką veiki vasarą?” gali tapti tikra našta. Jei visi aplink keliauja, o tu ne — kyla klausimas, ar su tavimi viskas gerai. Nors iš tiesų viskas gali būti gerai — tiesiog kitaip.
Vasarinis perdegimas: kai atostogos nepadeda
Atskiras reiškinys — žmonės, kurie grįžta iš atostogų jausdamiesi blogiau nei prieš jas. Tai nutinka dažniau nei galėtume tikėtis. Po dviejų savaičių „poilsio” žmogus sugrįžta ir supranta, kad nuovargis niekur nedingo — jis tiesiog buvo užmaskuotas nauja aplinka ir įspūdžiais.
Tai stiprus signalas, kad nuovargis nėra fizinis. Kai poilsis nepadeda pailsėti, priežastis dažniausiai emocinė arba psichologinė — ir jokios kitos atostogos to neišspręs.
Kada verta ne laukti rudens
Dažna klaida — galvoti, kad emocinė būsena „pati susitvarkys, kai grįš normalus ritmas”. Kartais taip ir nutinka. Bet jei prislėgtumas ar nerimas trunka ilgiau nei dvi tris savaites ir trukdo kasdieniam gyvenimui — trukdo miegoti, dirbti, bendrauti, džiaugtis — laukimas dažniausiai situacijos nepagerina. Dažniau ji tiesiog tampa „normalia būsena”, prie kurios žmogus pripranta.
Kreipimasis į specialistą nebūtinai reiškia ilgą terapiją. Kartais pakanka kelių susitikimų su specialistu, kuris padeda atskirti situacinę reakciją nuo gilesnio proceso. Žmogui, ieškančiam pagalbos, svarbu rasti ne bet ką, o tikrai geras psichologas Kaune — tai specialistas, kuris ne tik išklauso, bet ir padeda suprasti mechanizmą, kodėl jaučiatės būtent taip.
Antalgijos psichologai pastebi, kad vasarą ateinantys pacientai dažnai turi vieną bendrą bruožą — jie ilgai dvejojo, ar „verta” kreiptis dėl to, kas neatrodo pakankamai rimta. Atsakymas visada tas pats: jei jaučiate, kad kažkas negerai — to pakanka. Nereikia laukti, kol bus „pakankamai blogai”.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar vasarinė bloga savijauta gali būti tikra depresija? Taip — sezoninė depresija pasireiškia ne tik žiemą. Vasaros variantas rečiau diagnozuojamas, bet egzistuoja ir gali reikalauti profesionalios pagalbos.
Kuo skiriasi psichologo konsultacija nuo psichoterapijos? Konsultacija — tai vienas ar keli susitikimai situacijai įvertinti ir suprasti. Psichoterapija — ilgesnis, struktūruotas procesas konkrečiam pokyčiui pasiekti. Konsultacija padeda nuspręsti, ar terapija reikalinga.
Ar galima kreiptis, jei tiesiog noriu pasikalbėti su specialistu? Taip — nereikia turėti diagnozės ar konkrečios problemos. Noras suprasti savo būseną yra pakankama ir visiškai normali priežastis.
Ar tai konfidencialu? Visi pokalbiai su psichologu yra konfidencialūs ir saugomi pagal sveikatos duomenų apsaugos reikalavimus. Informacija neteikiama darbdaviams, šeimos nariams ar kitoms institucijoms.
Leisti sau ne mėgautis
Paradoksalu, bet kartais geriausia, ką galima padaryti vasarą — leisti sau jos nemėgauti. Priimti, kad ši vasara tokia, kokia yra, ir kreiptis pagalbos ne tada, kai tampa nebepakeliamai, o tada, kai tiesiog norite aiškumo. Antalgijos klinikoje Kaune tai galima padaryti ramiai, be vertinimo ir be ilgo laukimo — kartais jau pirmoji konsultacija suteikia tą aiškumą, kurio trūko.