Magnio bisglicinatas gali būti svarstomas žmonėms, kuriems kai kurie kiti magnio papildai sukelia virškinimo diskomfortą, tačiau nėra pagrindo teigti, kad jis visiems jautraus skrandžio žmonėms bus be išimties tinkamas. Virškinamojo trakto reakciją lemia magnio forma, dozė ir individualus jautrumas.

Kodėl magnio papildai gali dirginti virškinimo traktą?

Dalis iš papildo gauto magnio gali likti neabsorbuota žarnyne. Neabsorbuotos magnio druskos pasižymi osmosiniu poveikiu, todėl į žarnyną pritraukiama vandens. Dėl to didesnės papildų dozės gali sukelti viduriavimą, pykinimą ir pilvo spazmus.

NIH nurodo, kad tokie reiškiniai dažniau aprašomi vartojant kai kurias magnio formas, tarp jų magnio oksidą. Būtent dėl virškinamojo trakto toleravimo renkantis papildą svarbi ne tik bendra magnio dozė, bet ir jo cheminė forma.

Kuo šiuo požiūriu įdomus bisglicinatas?

Magnio bisglicinatas yra chelatinė forma: magnio jonas susietas su glicinu. Aminorūgščių chelatai tyrimuose yra viena iš organinių magnio formų, kurių absorbcija gali skirtis nuo magnio oksido.

Vis dėlto teiginys, kad bisglicinatas „nedirgina skrandžio“, būtų per kategoriškas. Klinikinės toleravimo reakcijos individualios, o tiesioginių tyrimų, įrodančių jo pranašumą visiems jautrų virškinimo traktą turintiems žmonėms, nepakanka.

Jeigu žmogus ieško būtent šios formos, magnio bisglicinatas Loosen svetainėje pateikiamas kaip atskira produktų kategorija. Renkantis konkretų papildą svarbu patikrinti visą sudėtį, nes reakciją gali lemti ne tik magnio junginys, bet ir kitos produkto sudedamosios dalys.

Kaip sumažinti nepageidaujamų pojūčių tikimybę?

Pirmiausia verta laikytis konkretaus produkto vartojimo instrukcijų ir vertinti elementinio magnio, o ne viso magnio junginio kiekį. Didesnės papildomo magnio dozės dažniau siejamos su virškinimo trakto šalutiniais reiškiniais.

Magnis taip pat gali sąveikauti su kai kuriais vaistais, įskaitant tam tikrus antibiotikus ir vaistus nuo osteoporozės. Esant inkstų funkcijos sutrikimams papildomas magnis reikalauja dar daugiau atsargumo, nes inkstai dalyvauja šalinant jo perteklių.

Taigi jautrus skrandis savaime nėra nei garantija, kad bisglicinatas tiks, nei priežastis jo vengti. Svarbiausia vertinti individualų toleravimą, dozę ir vartojamus vaistus.