Civilinė sauga ilgą laiką daugeliui įmonių atrodė kaip formalumas: dokumentas stalčiuje, kurį kas kelerius metus reikia atnaujinti. Pastaraisiais metais požiūris keičiasi. Pertvarkytas teisinis reguliavimas, nauji planų reikalavimai ir didesnis dėmesys gyventojų apsaugai reiškia, kad planas turi būti realiai pritaikomas, o ne tik parašytas.
Nuo 2023 m. sausio 1 d. Lietuvoje galioja Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymas, o 2025 m. kovo 3 d. vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-151 patvirtintas naujas Krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planų rengimo tvarkos aprašas. Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, planus rengia valstybės institucijos, 60 savivaldybių ir daugiau nei 3 000 kitų organizacijų bei įmonių. Esamus planus buvo numatyta peržiūrėti ir atnaujinti per 2025 metus.
Straipsnyje aptariama, kurioms įmonėms planas aktualus, ką jame turi būti ir kaip jį parengti taip, kad jis būtų naudingas realioje situacijoje.
Kas pasikeitė teisiniame reguliavime
2022 m. gruodį Seimas pritarė naujam krizių valdymo ir civilinės saugos modeliui. Buvęs Civilinės saugos įstatymas pervadintas į Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymą, įkurtas Nacionalinis krizių valdymo centras, o ankstesnės ekstremaliųjų situacijų komisijos pertvarkytos.
Kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, kurie ūkio subjektai ir institucijos privalo rengti ekstremaliųjų situacijų valdymo planus, įtvirtinti Vyriausybės 2022 m. gruodžio 29 d. nutarime Nr. 1317. Tame pačiame nutarime reglamentuojama ir slėptuvių, kolektyvinės apsaugos statinių bei priedangų poreikio nustatymo ir naudojimo tvarka.
Ką turi apimti naujo formato planas
Pagal VRM pateiktą informaciją, naujoji planų struktūra:
- suvienodinta ir susieta su Nacionaline rizikos analize – plane vertinamos rizikos, aktualios konkrečiam objektui;
- apima gyventojų ir darbuotojų apsaugą slėptuvėse ir kolektyvinės apsaugos statiniuose;
- numato pagalbą asmenims su negalia ekstremaliųjų situacijų metu;
- apima žmogiškųjų išteklių planavimą, įskaitant savanorių dalyvavimą;
- leidžia įtraukti prevencijos priemones;
- numato bendradarbiavimą su tarptautiniais partneriais, kai tai aktualu.
Plano struktūra praktikoje
| Plano dalis | Kas joje aprašoma | Kam tai naudinga |
|---|---|---|
| Rizikos analizė | Galimi pavojai objektui ir aplinkai | Vadovybei priimant sprendimus |
| Valdymo struktūra | Kas vadovauja, kas pavaduoja, kaip priimami sprendimai | Aiškios atsakomybės krizės metu |
| Perspėjimas ir informavimas | Kaip perspėjami darbuotojai, lankytojai, institucijos | Greitam reagavimui |
| Apsauga ir evakuacija | Kur slepiamasi, kaip evakuojamasi | Darbuotojų ir lankytojų saugai |
| Veiklos tęstinumas | Kaip užtikrinamos kritinės funkcijos | Verslo nuostoliams mažinti |
| Ištekliai | Žmonės, įranga, atsargos, kontaktai | Plano įgyvendinimui |
| Pratybos ir atnaujinimas | Kada ir kaip planas tikrinamas | Kad planas išliktų aktualus |
Rizikos analizė – plano pagrindas
Dažniausia klaida – rizikos analizė nukopijuojama iš bendro šablono. Logistikos centrui, maisto gamyklai, ligoninei ar prekybos centrui aktualios skirtingos rizikos: pavojingų medžiagų nuotėkis, ilgalaikis elektros tiekimo sutrikimas, kibernetinis incidentas, gaisras, ekstremalūs orai ar karinė grėsmė.
Tinkama analizė atsako į tris klausimus:
- Kas gali atsitikti konkrečiame objekte ir jo aplinkoje?
- Kokios būtų pasekmės žmonėms, turtui, veiklai ir aplinkai?
- Ką įmonė gali padaryti iš anksto ir įvykio metu?
Pastato vertinimas ir apsaugos vietos
Planas turi būti susietas su realiu pastatu. Todėl rengiant jį verta įvertinti:
- ar pastate yra patalpų, tinkamų darbuotojams apsaugoti;
- kiek žmonių jos gali priimti;
- kaip jas pasiekti per trumpą laiką;
- ar jos turi elektrą, apšvietimą, vandenį;
- ar jos pritaikytos žmonėms su judėjimo negalia.
Kolektyvinės apsaugos statinių žemėlapis skelbiamas lt72.lt. Įmonės, kurių pastatuose yra tinkamų erdvių, gali jas vertinti ir kaip galimybę apsaugoti ne tik savo darbuotojus.
Kaip planą paversti veikiančiu
- Supažindinkite darbuotojus. Planas, apie kurį žino tik vadovas, krizės metu neveikia.
- Rengkite pratybas. Tik praktikoje paaiškėja, kiek laiko užtrunka perspėjimas ar evakuacija.
- Atnaujinkite kontaktus. Pasikeitę atsakingi asmenys ir telefonų numeriai – dažniausia pasenusio plano požymis.
- Derinkite su gaisrinės saugos dokumentais. Evakuacijos keliai ir susirinkimo vietos turi sutapti.
- Peržiūrėkite po pokyčių. Nauja veikla, išplėstas sandėlis ar pakeistas pastatas keičia rizikas.
Dažniausi klausimai
Kaip sužinoti, ar mūsų įmonei planas privalomas?
Tai nustatoma pagal Vyriausybės nutarime Nr. 1317 įtvirtintus kriterijus, todėl pirmiausia verta patikrinti, ar įmonės veikla ir objektas patenka į juos. Kilus abejonių, verta pasikonsultuoti su specialistu ar savivaldybe.
Ar planą galima parengti pačiai įmonei?
Galima, tačiau rizikos analizei ir pastato vertinimui dažnai reikia specialisto žinių, ypač didesniuose ar pavojingesniuose objektuose.
Kaip dažnai planą reikia atnaujinti?
Pagal naująją tvarką planas turi būti nuolat aktualus. Jį būtina peržiūrėti pasikeitus veiklai, pastatui ar atsakingiems asmenims.
Kas rengia civilinės saugos dokumentaciją
Civilinės saugos konsultacijas, pastatų vertinimą ir analizę, rizikos vertinimą, parengties planus ir kitą civilinės saugos dokumentaciją rengia UAB „ID projektas“ (Marijampolės g. 5, Vilnius). Įmonė taip pat projektuoja slėptuves ir kolektyvinės apsaugos statinius. Jos ekspertė dr. Irina Demidova-Buizinienė 2026 m. kovo 19 d. VILNIUS TECH konferencijoje „Gaisrinė ir civilinė sauga“ pristatė slėptuvių projektavimo specifikacijas Lietuvoje ir tarptautinę praktiką.
Daugiau informacijos rasite idprojektas.lt. Užklausos priimamos el. paštu idprojektas@idprojektas.lt arba tel. +370 686 78507.