Tarkime, kad vakar vakare kepėte kotletus. Aliejus liko keptuvėje – tamsus, su maisto likučiais, kvepiantis vakariene. Po kelių savaičių tas pats aliejus, perėjęs sudėtingą transformacijos kelią, gali tapti dalimi kuro, kuris pakelia keleivių lėktuvą virš Atlanto.
Skamba neįtikėtinai, tačiau būtent taip veikia šiuolaikinė žiedinė ekonomika. Panaudotas aliejus seniai nustojo būti atlieka – jis tapo žaliava, kuri keliauja į pačias netikėčiausias vietas.
Dangus nėra riba
Aviacijos pramonė susiduria su didžiuliu spaudimu mažinti taršą. Lėktuvai – vieni didžiausių anglies dvideginio šaltinių, o elektriniai varikliai kol kas lieka ateities vizija. Sprendimas, kurį jau taiko didžiosios aviakompanijos, vadinasi SAF – tvarus aviacinis kuras.
Vienas pagrindinių SAF komponentų – perdirbtas maistinis aliejus. „Lufthansa”, „KLM”, „United Airlines” ir kitos bendrovės jau naudoja kuro mišinius, kuriuose iki 50 procentų sudaro biokuras iš panaudotų aliejų. Tai ne eksperimentas – tai kasdienybė.
2023 metais „Virgin Atlantic” atliko pirmąjį transatlantinį skrydį, kurio metu lėktuvas skrido išimtinai SAF kuru. Didelė dalis to kuro buvo pagaminta iš Europos restoranuose surinkto panaudoto aliejaus.
Vadinasi, tie kotletai iš vakarykštės vakarienės teoriškai galėtų prisidėti prie skrydžio į Niujorką.
Jūrų keliais
Laivyba – dar viena pramonės šaka, kuri aktyviai ieško alternatyvų mazutui. Didieji konteineriniai laivai, tankeriai, kruiziniai laivai – visi jie pradeda naudoti biokuro mišinius.
Danijos laivybos milžinė „Maersk” paskelbė, kad iki 2040 metų sieks visiško anglies neutralumo. Vienas iš įrankių – biometanolis, kurio gamybai naudojamas ir perdirbtas aliejus. Kompanija jau užsakė laivus, pritaikytus šiam kurui.
Panašiai elgiasi ir kitos bendrovės. Viduržemio jūros kruiziniai laivai, Šiaurės jūros keltai, net kai kurie kariniai laivynai eksperimentuoja su biokuru. Visur, kur reikia didelių kuro kiekių, panaudotas aliejus tampa patrauklia alternatyva.
Asfaltas po ratais
Mažiau žinoma, tačiau ne mažiau įdomi sritis – kelių tiesimas. Mokslininkai jau kelerius metus tiria, kaip panaudotą aliejų integruoti į asfalto mišinius.
Tradicinis asfaltas gamybai reikalauja bituminių medžiagų, gaunamų iš naftos. Tačiau tyrimai rodo, kad dalis šių medžiagų gali būti pakeista perdirbtais aliejais. Tai ne tik sumažina priklausomybę nuo naftos, bet ir pagerina kai kurias asfalto savybes – jis tampa elastingesnis ir atsparesnis temperatūrų svyravimams.
Nyderlanduose jau nutiesti eksperimentiniai kelių ruožai su tokiu asfaltu. Italijoje, Ispanijoje vyksta panašūs bandymai. Kol kas technologija brangi ir naudojama ribotai, tačiau potencialas didžiulis – kelių infrastruktūra sunaudoja milžiniškus kiekius medžiagų, ir net nedidelė biokuro dalis reikštų tūkstančius tonų perdirbto aliejaus.
Šildymas ir elektra
Artimesnė kasdienybei sritis – energetika. Biodegalai iš panaudoto aliejaus naudojami kogeneracinėse jėgainėse, kurios gamina ir elektrą, ir šilumą.
Lietuvoje tokių jėgainių skaičius auga. Jos aprūpina šiluma pramonės objektus, šiltnamius, kai kuriuos gyvenamuosius rajonus. Kuras – biodyzelis ir biometanas, kurių dalis pagaminta iš vietoje surinkto aliejaus.
Tai uždaras ciklas: restoranas kepa maistą, panaudotą aliejų pasiima surinkėjai, jis perdirbamas į kurą, kuris šildo kitą pastatą. Geografiškai viskas gali vykti keliasdešimties kilometrų spinduliu.
Naudoto aliejaus surinkimas yra pirmoji šios grandinės grandis. Be efektyvaus surinkimo visa sistema neveiktų – žaliava tiesiog nepasiektų perdirbėjų.
Netikėti produktai
Aliejus po perdirbimo keliauja ne tik į kurą. Cheminė pramonė iš riebalų rūgščių gamina daugybę produktų, kuriuos naudojame kasdien net to nežinodami.
Muilas ir plovikliai – klasikinis pavyzdys. Didelė dalis pramoninių ploviklių gaminama iš perdirbtos riebalų bazės. Taip pat žvakės, tepalai, kai kurie dažai ir lakų komponentai.
Kosmetikos pramonė naudoja rafinuotas riebalų rūgštis kremų ir losjonų gamybai. Žinoma, čia keliauja tik aukščiausios kokybės, kruopščiai išvalytas žaliavas, tačiau principas tas pats – tai, kas buvo atlieka, tampa produktu.
Net gyvūnų pašarų pramonė naudoja tam tikrus aliejaus perdirbimo produktus kaip energetinį priedą. Nors ši sritis griežtai reguliuojama, ji egzistuoja ir sudaro dalį rinkos.
Vertė, kuri auga
Visa tai paaiškina, kodėl panaudotas aliejus turi kainą. Tai nėra atlieka, už kurios išvežimą reikia mokėti – tai žaliava, už kurią mokami pinigai.
Aliejaus atliekų supirkimas veikia pagal rinkos principus: kuo didesnė paklausa perdirbimo sektoriuje, tuo aukštesnė supirkimo kaina. Pastaraisiais metais, augant biodegalų industrijai ir griežtėjant aplinkosauginiams reikalavimams, kainos stabiliai kyla.
Verslams, kurie generuoja daug aliejaus atliekų, tai reiškia papildomą pajamų šaltinį. Namų ūkiams – bent jau moralinį pasitenkinimą, kad jų atliekos neužteršė aplinkos, o tapo kažkuo naudingu.
Perspektyva
Šiandien panaudoto aliejaus perdirbimas – jau subrendusi industrija. Tačiau ateityje jos reikšmė tik augs. Aviacijos sektoriaus įsipareigojimai mažinti taršą, laivybos perėjimas prie švarios energijos, kelių pramonės inovacijos – visa tai kuria nuolat augančią paklausą.
Kai kitą kartą kepsite kažką aliejuje, pagalvokite: galbūt būtent šis skystis po metų pakels lėktuvą, pastūmės laivą arba taps dalimi kelio, kuriuo važiuosite. Maža atlieka – didelis kelias.