Būsto remontas retai apsiriboja viena iš anksto tiksliai žinoma suma. Pradėjus darbus gali paaiškėti, kad reikia keisti elektros instaliaciją, vamzdyną, grindų pagrindą ar kitus elementus, kurių būklės prieš remontą nebuvo galima tinkamai įvertinti. Todėl net ir sukaupus dalį pinigų verta iš anksto suplanuoti ne tik darbų biudžetą, bet ir rezervą nenumatytoms išlaidoms.
Jeigu santaupų visam remontui neužtenka, pirmiausia verta nuspręsti, kuriuos darbus būtina atlikti dabar, o kuriuos galima atidėti. Tai leidžia sumažinti reikalingą finansavimo sumą ir nepasiskolinti daugiau, nei iš tikrųjų reikia.
Remontą galima skaidyti etapais
Tarkime, visam buto atnaujinimui preliminariai reikia 20 000 Eur. Nebūtinai visa ši suma turi būti išleista vienu metu.
Darbus galima suskirstyti:
- elektros ir santechnikos atnaujinimas;
- sienų, lubų ir grindų remontas;
- virtuvė ir vonios kambarys;
- baldai ir interjero detalės.
Jeigu pirmiesiems dviem etapams reikia 10 000 Eur, o dalį šios sumos jau turite, finansavimo poreikis tampa gerokai mažesnis.
Kitas sprendimas – paskola remontui. Priklausomai nuo situacijos, tai gali būti vartojimo kreditas arba jau turimo būsto kredito sumos padidinimas. Lietuvos bankas nurodo, kad norint padidinti būsto kredito sumą kredito davėjas iš naujo vertina žmogaus kreditingumą, gali prašyti turto vertinimo ir taikyti sutarties keitimo mokestį.
Ką lyginti ieškant finansavimo?
Jei tikslas – rasti, kur siūloma pigiausia paskola būsto remontui, vien palūkanų normos palyginti neužtenka. Reikėtų įvertinti:
- bendrą grąžinamą sumą;
- mėnesio įmoką;
- paskolos terminą;
- sutarties ir administravimo mokesčius;
- išankstinio grąžinimo sąlygas.
Lietuvos bankas pabrėžia, kad paskolos kainą sudaro ne tik palūkanos, bet ir įvairūs sutarties sudarymo, keitimo bei administravimo mokesčiai.
Taip pat nereikėtų išleisti visų turimų santaupų vien remontui. Jei po darbų sąskaitoje lieka nulis, net sugedusi buitinė technika ar automobilio remontas gali priversti dar kartą skolintis.
Praktiškesnis variantas – dalį remonto padengti santaupomis, palikti finansinį rezervą ir skolintis tik trūkstamą sumą. Taip sumažėja ir paskolos dydis, ir nuo jos skaičiuojamos palūkanos.
Svarbiausia remontą pradėti ne nuo klausimo „kiek galiu pasiskolinti?“, o nuo tikslios sąmatos. Tik žinant realų pinigų poreikį galima spręsti, ar apskritai reikalinga paskola ir kokio dydžio finansavimas būtų racionalus.