Diena baigta. Kompiuteris užverstas, indai suplauti, telefonas padėtas ant stalo. Kūnas jau prašo lovos, tačiau galvoje tarsi prasideda kita darbo pamaina. Prisimenamas ryto pokalbis, kuriami rytojaus scenarijai, mintyse taisomi prieš savaitę pasakyti sakiniai. Kuo labiau norisi užmigti, tuo garsiau visa tai sukasi.

Vienas toks vakaras vargu ar pasako daug. Visai kita situacija, kai įtampa tampa beveik kasdieniu fonu. NIMH nurodo, kad užsitęsęs nerimas gali būti susijęs su sunkumu atsipalaiduoti, nuovargiu, koncentracijos problemomis, raumenų įtampa ir miego sutrikimais. Jei nerimas ima veikti kasdienę veiklą, verta jį aptarti su sveikatos priežiūros specialistu.

Nuovargis ir atsipalaidavimas nėra tas pats

Galima būti fiziškai išsekusiam ir vis tiek jaustis viduje budriam. Kūnas guli lovoje, o galva tikrina, analizuoja, planuoja. Tuomet dažnai gimsta paradoksali mintis: „Esu toks pavargęs, kodėl negaliu tiesiog užmigti?“

Nerimas gali paveikti mintis, kūną ir elgesį. NHS prie dažnesnių požymių priskiria nerimastingas mintis apie praeitį ar ateitį, sunkumus susikaupti, dirglumą, nuovargį, miego problemas, galvos ar raumenų skausmus. Dėl to savaitgalis ant sofos ne visuomet duoda tokį efektą, kokio tikimasi. Jei protas visą laiką lieka pasiruošęs kitai problemai, laisva diena nebūtinai jaučiasi kaip poilsis.

Mintys dažnai įsibėgėja būtent tada, kai aplink nutyla

Dieną lengva užsimiršti. Susitikimai, žinutės, vaikai, sportas, parduotuvė, buities darbai užima dėmesį. Vakare išorinės veiklos sumažėja ir tai, kas buvo nustumiama kelias valandas, grįžta.

Vienam žmogui tai bus darbo klaidų peržiūrinėjimas. Kitam santykių pokalbiai. Dar kitam nuolatinis bandymas numatyti, kas blogo gali nutikti rytoj.

Čia verta stebėti ne pačią vieną mintį, o pasikartojimą. Ar vakarais sukasi tos pačios temos? Ar protas nuolat ieško garantijos, kurios negalima gauti? Ar užmigti sunkiau prieš darbo dienas, konfliktus, svarbius susitikimus? Tokios sąsajos gali duoti nemažai medžiagos pokalbiui su psichologu.

Kūnas kartais parodo įtampą dar prieš jums ją įvardijant

Vidinė įtampa retai gyvena tik galvoje. Žmogus gali pastebėti, kad nuolat stipriai sukanda žandikaulį, kelia pečius, prieš miegą jaučia neramumą kūne arba ryte pabunda tarsi po sunkios darbo dienos.

NIMH tarp su nerimu siejamų požymių mini raumenų įtampą, galvos ar pilvo skausmus, nuovargį ir miego sunkumus. Vis dėlto fizinių simptomų nereikėtų automatiškai priskirti emocinei būsenai. Jei pojūčiai nauji, stiprūs ar kelia nerimą, juos verta aptarti ir su gydytoju.

Savo kasdienybėje naudinga pastebėti kelias vietas:

• kada įtampa sustiprėja;
• kokios mintys tuo metu kartojasi;
• ar kūnas atsipalaiduoja laisvomis dienomis;
• ar miegas keičiasi prieš stresą keliančius įvykius;
• kiek visa tai jau veikia darbą, santykius ir savijautą.

Tai nėra savidiagnostikos testas. Greičiau būdas pamatyti pasikartojantį ritmą, kurį kasdienybėje lengva pražiūrėti.

Psichologo kabinete nereikia mokėti „teisingai“ kalbėti apie nerimą

Žmonės kartais atideda konsultaciją todėl, kad neturi aiškaus atsakymo, kas su jais vyksta. Tačiau sakinys „vakare negaliu išjungti galvos“ jau yra pakankama pradžia pokalbiui.

Ramumo centre dirbanti Ieva Sabalienė savo profilyje nurodo dirbanti su nerimu, nemiga, emocijų reguliacija, santykių sunkumais ir kitomis temomis. Konsultacijose ji remiasi KET, DBT, IFS bei dėmesingo įsisąmoninimo metodais, dėmesį skirdama minčių, emocijų, kūno pojūčių ir elgesio modelių ryšiui.

Žmogui nebūtina iš anksto žinoti šių metodų pavadinimų. Daug svarbiau papasakoti, kaip atrodo vakaras, kada prasideda minčių ratas ir ko jau bandėte imtis pats.

Laukti visiško išsekimo nėra būtina

Vidinė įtampa retai turi vieną aiškią ribą, po kurios staiga tampa „pakankamai rimta“. NHS rekomenduoja kreiptis į specialistus, kai nerimas tampa sunkiai valdomas, užsitęsia ar ima trukdyti kasdieniam gyvenimui bei santykiams.

Tai gali reikšti, kad kelias savaites prastai miegate, darbe sunkiau susikaupti, nuolat laukiate blogiausio scenarijaus arba vakarai virto keliomis valandomis minčių, kurių nepavyksta pristabdyti.

Konsultacijos tikslas nebūtinai bus priversti galvą akimirksniu nutilti. Kartais vertingiau suprasti, kodėl ji kiekvieną vakarą įjungia tą patį režimą, nuo ko bandote apsisaugoti ir kokios reakcijos palaiko įtampą.

Kūno nuovargis gana lengvai atpažįstamas. Su vidiniu nuovargiu sunkiau, nes žmogus dar ilgai dirba, bendrauja ir atlieka visus įprastus darbus. Vis dėlto vakaras, per kurį jau šimtąjį kartą galvoje perrašote tą pačią dieną, gali būti pakankama priežastis nustoti reikalauti iš savęs „tiesiog atsipalaiduoti“ ir apie savo savijautą pasikalbėti.